Remiantis naujausiais archeolog\u0173 atradimais, vis garsiau keliama mintis, kad ankstyvoji Japonija nesivyst\u0117 taip izoliuotai, kaip ilg\u0105 laik\u0105 manyta. Mokslinink\u0173 d\u0117mesys \u0161\u012fkart sutelktas \u012f VII am\u017eiuje naudot\u0105 ginkluot\u0119, ypa\u010d \u0161arvus, kuri\u0173 konstrukcijoje aptikta ai\u0161ki\u0173 technologini\u0173 s\u0105saj\u0173 su kitomis Azijos dalimis.<\/p>\n
Tyrim\u0173 atspirties ta\u0161ku tapo dar 1957 metais aptikti \u0161arv\u0173 fragmentai Asukaderos \u0161ventykloje Nara prefekt\u016broje. \u0160i vieta laikoma viena ankstyviausi\u0173 reik\u0161ming\u0173 budistini\u0173 \u0161ventykl\u0173 Japonijoje. Ji pastatyta laikotarpiu, kai \u0161alis aktyviai per\u0117m\u0117 \u017eemynin\u0117s Azijos patirt\u012f. Istoriniai \u0161altiniai, pavyzd\u017eiui, kronika \u201eNihon Shoki\u201c, mini, kad prie \u0161ventyklos statyb\u0173 prisid\u0117jo i\u0161 Baekje atvyk\u0119 amatininkai ir vienuoliai, o tai jau anks\u010diau rod\u0117 glaud\u017eius ry\u0161ius tarp region\u0173.<\/p>\n
L\u016b\u017e\u012f atne\u0161\u0117 modernios tyrim\u0173 metodikos: rentgeno vaizdinimas ir trima\u010diai matavimai leido tiksliai \u012fvertinti rast\u0173 \u0161arv\u0173 konstrukcij\u0105. Analiz\u0117 parod\u0117, kad Asukaderoje aptikti \u0161arvai savo sandara beveik sutampa su \u0161arvais, randamais archeologin\u0117se vietov\u0117se, siejamose su Kor\u0117jos pusiasalyje gyvavusia Baekje karalyste. Esminis bendras bruo\u017eas \u2013 lamelin\u0117 konstrukcija, kai nedidel\u0117s gele\u017ein\u0117s plok\u0161tel\u0117s sujungiamos virvel\u0117mis. Tokia technologija u\u017etikrino ir lankstum\u0105, ir didel\u012f atsparum\u0105 sm\u016bgiams.<\/p>\n
Anks\u010diau dalis tyr\u0117j\u0173 pana\u0161umus siejo su kitos kor\u0117jie\u010di\u0173 valstyb\u0117s \u2013 Goguryeo \u2013 \u012ftaka. Ta\u010diau dabartin\u0117s i\u0161vados akcent\u0105 perkelia Baekje naudai, teigdamos, kad technologij\u0173 ir karini\u0173 \u017eini\u0173 perdavimas buvo tiesioginis. \u0160\u012f argument\u0105 sustiprina radiniai Gongsanseong tvirtov\u0117je Kor\u0117joje, kur aptikti VII am\u017eiaus viduriu datuojami \u0161arv\u0173 fragmentai pasi\u017eymi beveik identi\u0161kais konstrukciniais sprendimais.<\/p>\n
Platesniame istoriniame kontekste \u0161ie duomenys patvirtina dokumentuot\u0105 kontakt\u0173 tinkl\u0105 tarp Japonijos ir Kor\u0117jos pusiasalio tuo metu, kai formavosi Yamato valstyb\u0117. VI\u2013VII am\u017eiais vyko intensyvi preki\u0173, id\u0117j\u0173, technologij\u0173 ir \u017emoni\u0173 apykaita. Baekje karalyst\u0117 atliko svarb\u0173 tarpininko vaidmen\u012f perduodant ir Kinijos \u012ftak\u0105: budizm\u0105, administracines sistemas bei pa\u017eangias metalurgijos technologijas.<\/p>\n
Patys \u0161arvai \u2013 tik dalis platesnio paveikslo. VII am\u017eiaus Japonijoje vyravo \u0161arv\u0173 tipas, vadinamas \u201ekeiko\u201c. Kaip ir kor\u0117jieti\u0161ki analogai, jis buvo sudarytas i\u0161 daugyb\u0117s metalini\u0173 plok\u0161teli\u0173, sudaran\u010di\u0173 lanks\u010di\u0105, \u017evynus primenan\u010di\u0105 strukt\u016br\u0105. Toks ginkluot\u0117s elementas buvo brangus, tod\u0117l da\u017eniausiai prieinamas kariniam elitui. Paprasti kariai da\u017eniau naudojo paprastesnes apsaugos priemones \u2013 neretai tekstilines, sutvirtintas ma\u017eais metaliniais intarpais.<\/p>\n
Puolamoji ginkluot\u0117 taip pat rodo auk\u0161t\u0105 technologin\u012f lyg\u012f ir galimas i\u0161orines \u012ftakas. Kariai naudojo ma\u017edaug 60\u201370 centimetr\u0173 ilgio kalavijus, ilguosius lankus i\u0161 kietmed\u017eio, o bambukines str\u0117les laik\u0117 d\u0117kluose, talpinusiuose net keliasde\u0161imt \u0161audmen\u0173. Toks komplektas leid\u017eia spr\u0119sti apie palaipsn\u012f kariuomen\u0117s profesional\u0117jim\u0105 ir labiau organizuot\u0173 karini\u0173 strukt\u016br\u0173 formavim\u0105si.<\/p>\n
Asukaderos radiniai tampa dar vienu \u012frodymu, kad ankstyvoji Japonija nebuvo izoliuota. Prie\u0161ingai \u2013 ji veik\u0117 dinami\u0161kame Ryt\u0173 Azijos kult\u016brini\u0173 ry\u0161i\u0173 tinkle. Technologij\u0173 per\u0117mimas i\u0161 Baekje neapsiribojo vien karyba: jis ap\u0117m\u0117 religij\u0105, architekt\u016br\u0105 ir politines sistemas, kurios v\u0117liau formavo Japonijos civilizacijos pamatus. \u0160i\u0173 tyrim\u0173 \u0161viesoje vis ai\u0161kiau matyti, kad Japonijos, kaip valstyb\u0117s, prad\u017eia buvo nulemta intensyvaus bendradarbiavimo ir main\u0173 su kaimynais, o ne vien vidin\u0117s raidos.<\/p>\n
\u0160altinis: \u201eArkeonews\u201c.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Remiantis naujausiais archeolog\u0173 atradimais, vis garsiau keliama mintis, kad ankstyvoji Japonija nesivyst\u0117 taip izoliuotai, kaip ilg\u0105 laik\u0105 manyta. Mokslinink\u0173 d\u0117mesys \u0161\u012fkart sutelktas \u012f VII am\u017eiuje naudot\u0105 ginkluot\u0119, ypa\u010d \u0161arvus, kuri\u0173 konstrukcijoje aptikta ai\u0161ki\u0173 technologini\u0173 s\u0105saj\u0173 su kitomis Azijos dalimis. Tyrim\u0173 atspirties ta\u0161ku tapo dar 1957 metais aptikti \u0161arv\u0173 fragmentai Asukaderos \u0161ventykloje Nara prefekt\u016broje. \u0160i vieta […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4819,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4818","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4818","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4818"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4818\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4819"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4818"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4818"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4818"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4818"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}