{"id":48183,"date":"2026-08-23T02:06:32","date_gmt":"2026-08-23T02:06:32","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/23\/tujas-ir-kitus-spygliuocius-kirpkite-iki-sios-datos-pavelavus-ziema-gali-laukti-nemalonus-siurprizai\/"},"modified":"2026-08-23T02:06:32","modified_gmt":"2026-08-23T02:06:32","slug":"tujas-ir-kitus-spygliuocius-kirpkite-iki-sios-datos-pavelavus-ziema-gali-laukti-nemalonus-siurprizai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/23\/tujas-ir-kitus-spygliuocius-kirpkite-iki-sios-datos-pavelavus-ziema-gali-laukti-nemalonus-siurprizai\/","title":{"rendered":"Tujas ir kitus spygliuo\u010dius kirpkite iki \u0161ios datos: pav\u0117lavus \u017eiem\u0105 gali laukti nemalon\u016bs siurprizai"},"content":{"rendered":"

Kada daryti paskutin\u012f kirpim\u0105?<\/h2>\n

Tuj\u0173 gyvatvor\u0117 paprastai kerpama 2\u20133 kartus per sezon\u0105: pirm\u0105 kart\u0105 anksti pavasar\u012f, dar prie\u0161 intensyv\u0173 augim\u0105, o antr\u0105 kart\u0105 \u2013 vasaros prad\u017eioje ar viduryje, kai koreguojama forma. Ta\u010diau svarbiausias klausimas ruden\u0117jant yra ne kaip smarkiai, o iki kada dar saugu kirpti, kad augalai sp\u0117t\u0173 pasiruo\u0161ti \u0161al\u010diams.<\/p>\n

Sodininkyst\u0117s rekomendacijose pabr\u0117\u017eiama, kad paskutinis sezono kirpimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliktas v\u0117liausiai rugpj\u016b\u010dio pabaigoje. \u0160iuo metu dienos trump\u0117ja, naktys v\u0117sta, augimas l\u0117t\u0117ja, tod\u0117l nauji \u016bgliai turi daugiau \u0161ans\u0173 sumed\u0117ti ir i\u0161likti atspar\u016bs pirmosioms \u0161alnoms.<\/p>\n

Paskutinis kirpimas netur\u0117t\u0173 b\u016bti gilus formavimas. Da\u017eniausiai pakanka patrumpinti tik \u0161i\u0173 met\u0173 prieaugi\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117les ma\u017edaug 1 centimetru, kad gyvatvor\u0117 atrodyt\u0173 tvarkinga, bet neb\u016bt\u0173 be reikalo skatinamas naujas augimas.<\/p>\n

Kaip kirpti, kad tujos tank\u0117t\u0173?<\/h2>\n

Norint tankios, \u017ealios sienel\u0117s, svarbiausia taisykl\u0117 yra kirpti tik \u017eali\u0105j\u0105 dal\u012f. Dauguma spygliuo\u010di\u0173, \u012fskaitant tujas, i\u0161 senos, sumed\u0117jusios medienos nauj\u0173 pumpur\u0173 paprastai nebesuformuoja, tod\u0117l per giliai nukirpus gali likti ilgai neu\u017e\u017eeliantys rudi plotai.<\/p>\n

Gyvatvor\u0117s forma taip pat lemia, ar apatin\u0117 dalis nei\u0161plik\u0117s. Praktikoje geriausiai pasiteisina trapecijos principas: apa\u010dia kiek platesn\u0117, vir\u0161us siauresnis, kad \u0161viesa pasiekt\u0173 \u017eemiau esan\u010dias \u0161akas ir jos neprad\u0117t\u0173 ruduoti nuo nuolatinio \u0161e\u0161\u0117lio.<\/p>\n

Kirpimui verta rinktis saus\u0105, nev\u0117juot\u0105 dien\u0105, kai temperat\u016bra yra teigiama. Dr\u0117gm\u0117 ant \u0161vie\u017ei\u0173 pj\u016bvi\u0173 didina grybin\u0117s infekcijos rizik\u0105, o v\u0117jas papildomai sausina augal\u0105, ypa\u010d jei kar\u0161ta ir sausa.<\/p>\n

Kod\u0117l negalima kirpti per v\u0117lai?<\/h2>\n

V\u0117lyvas kirpimas ruden\u012f da\u017enai atrodo nekaltas, nes oras dar gali b\u016bti \u0161iltas, ta\u010diau augalo reakcija tampa pavojinga. Pj\u016bvis skatina nauj\u0173 \u016bgli\u0173 augim\u0105, o jiems iki \u017eiemos gali nebeu\u017etekti laiko sumed\u0117ti, tod\u0117l \u0161alnos lengviau pa\u017eeid\u017eia audinius.<\/p>\n

Be to, v\u0117sesniu laikotarpiu \u017eaizdos gyja l\u0117\u010diau, o atvira augalo dalis ilgiau i\u0161lieka pa\u017eeid\u017eiama lig\u0173 suk\u0117l\u0117jams. Pasekm\u0117s da\u017eniausiai pasimato pavasar\u012f: parudavusios vir\u0161\u016bn\u0117s, deformuotos \u0161akel\u0117s ar net atskiros nud\u017ei\u016bvusios gyvatvor\u0117s vietos.<\/p>\n

Jei tujos vis\u0105 sezon\u0105 i\u0161laik\u0117 tvarking\u0105 form\u0105 ir n\u0117ra ai\u0161kiai i\u0161si\u0161ovusi\u0173 \u016bgli\u0173, paskutinio rugpj\u016b\u010dio kirpimo galima ir atsisakyti. Tokiu atveju ma\u017eiau \u017eaizd\u0173 rei\u0161kia ma\u017eiau streso augalui prie\u0161 \u017eiemos period\u0105.<\/p>\n

K\u0105 daryti po kirpimo?<\/h2>\n

Po paskutinio kirpimo svarbu nebeskatinti naujo augimo azotu. Ruden\u012f rekomenduojama rinktis tr\u0105\u0161as, kuriose daugiau kalio ir fosforo, o azoto yra minimaliai arba jo visai n\u0117ra, kad augalas stiprint\u0173 atsparum\u0105 ir \u0161akn\u0173 sistem\u0105, o ne augint\u0173 mink\u0161tus \u016bglius.<\/p>\n

Tr\u0105\u0161os paprastai barstomos aplink augal\u0105, lengvai \u012fterpiamos \u012f vir\u0161utin\u012f dirvos sluoksn\u012f ir palaistomos. Praktikoje tai da\u017eniausiai daroma rugs\u0117j\u012f arba spalio prad\u017eioje, atsi\u017evelgiant \u012f konkretaus sezono orus.<\/p>\n

Dar vienas svarbus \u017eingsnis prie\u0161 \u017eiem\u0105 yra gausus laistymas, kol dirva dar n\u0117ra \u012f\u0161alusi. \u017diem\u0105 z\u030caliuojantys spygliuo\u010diai i\u0161garina dr\u0117gm\u0119 net ir \u0161altuoju metu, o \u0161aknys \u012f\u0161alusioje \u017eem\u0117je vandens nebegali pasisavinti, tod\u0117l padid\u0117ja fiziologin\u0117s sausros ir spygli\u0173 rudu\u0304mo rizika.<\/p>\n

Jaunesnius augalus ar v\u0117juotose ir saul\u0117tose vietose augan\u010dias tujas verta pridengti \u017eiemai skirta balta agropl\u0117vele. Taip suma\u017einama tiek \u0161al\u010dio, tiek saul\u0117s nudegim\u0173 tikimyb\u0117, o koloni\u0161kas formas papildomai naudinga \u0161velniai suri\u0161ti, kad \u0161lapias sniegas nei\u0161lau\u017eyt\u0173 \u0161ak\u0173.<\/p>\n

Galiausiai, 5\u20137 centimetr\u0173 mul\u010dio sluoksnis i\u0161 \u017eiev\u0117s ar komposto padeda apsaugoti \u0161aknis nuo temperat\u016bros svyravim\u0173 ir greitesnio dirvos i\u0161d\u017ei\u016bvimo. Tai paprasta priemon\u0117, kuri ypa\u010d pasiteisina lengvesn\u0117se, greitai praleid\u017eian\u010diose vanden\u012f dirvose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Paskutin\u012f tuj\u0173 ir kit\u0173 spygliuo\u010di\u0173 kirpim\u0105 verta atlikti iki rugpj\u016b\u010dio pabaigos, kad \u016bgliai sumed\u0117t\u0173 ir augalai \u017eiem\u0105 nenukent\u0117t\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":48184,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[3396,4889,1995,1889,4895,2028,5933],"miestas":[],"class_list":["post-48183","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-augalu-prieziura","tag-gyvatvores","tag-mulciavimas","tag-sodininkyste","tag-spygliuociai","tag-tresimas","tag-tujos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48183","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48183"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48183\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48184"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48183"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48183"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48183"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48183"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}