Paprastasis sakalas, dar vadinamas kestrel\u0117 (Falco tinnunculus), vis da\u017eniau pastebimas Ukrainos miestuose: nutupia ant balkon\u0173, palangi\u0173, pastat\u0173 atbrail\u0173 ar net \u012fskrenda \u012f atvirus langus. Ornitologai pabr\u0117\u017eia, kad daugeliu atvej\u0173 tai n\u0117ra nelaim\u0117s \u017eenklas, o prisitaikymo prie urbanizuotos aplinkos pavyzdys.<\/p>\n
Miestuose \u0161ie smulk\u016bs pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai randa tinkamas per\u0117jimo vietas, kurios primena nat\u016bralias uolas ar \u0161laitus: pastat\u0173 ni\u0161as, ventiliacijos angas, pal\u0117pes, tilt\u0173 konstrukcijas, elektros linij\u0173 atramas. Be to, miestuose gausu grobio, ypa\u010d smulki\u0173 grau\u017eik\u0173 ir stambi\u0173 vabzd\u017ei\u0173, tod\u0117l sakalai gali s\u0117kmingai med\u017eioti ir i\u0161auginti jauniklius.<\/p>\n
Ornitolog\u0173 teigimu, urbanizacija kei\u010dia buveines, o daliai r\u016b\u0161i\u0173 tai sukuria nauj\u0173 galimybi\u0173. D\u0117l to miest\u0173 ekosistemose da\u017en\u0117ja r\u016b\u0161ys, kurios toleruoja \u017emogaus artum\u0105 ir geba naudotis \u017emogaus sukurta infrastrukt\u016bra.<\/p>\n
Dar viena prie\u017eastis, kod\u0117l sakalai \u017emon\u0117ms \u201ekrenta \u012f akis\u201c da\u017eniau, yra sezoni\u0161kumas. Vasar\u0105 jaunikliai palieka lizdus, b\u016bna ma\u017eiau atsarg\u016bs, prast\u0117liau skraido ir gali ilgai tup\u0117ti vienoje vietoje, nepasitraukdami net \u017emogui pri\u0117jus ar\u010diau.<\/p>\n
Pirmas \u017eingsnis, jei balkone ar kieme pasteb\u0117jote sakal\u0105, yra \u012fvertinti, ar pauk\u0161tis su\u017eeistas. Su\u017ealojimo po\u017eymiai gali b\u016bti kraujas, nenat\u016braliai nuleistas ar velkamas sparnas, ai\u0161kiai matomas l\u016b\u017eis, nesugeb\u0117jimas pakilti, akivaizdus i\u0161sekimas.<\/p>\n
Jeigu pauk\u0161tis atrodo sveikas, da\u017eniausiai jam nereikia jokios pagalbos. Tokiu atveju geriausia jo neliesti, negaudyti ir nebandyti maitinti, o tiesiog leisti pails\u0117ti ir i\u0161skristi pa\u010diam, kiek \u012fmanoma suma\u017einant triuk\u0161m\u0105 ir \u017emoni\u0173 jud\u0117jim\u0105 \u0161alia.<\/p>\n
Da\u017ena klaida yra manyti, kad ant \u017eem\u0117s s\u0117dintis jauniklis yra paliktas. Ornitologai pabr\u0117\u017eia, kad tai \u012fprasta vystymosi stadija: jauniklis jau i\u0161lipo i\u0161 lizdo, o t\u0117vai j\u012f stebi, saugo ir maitina net tada, kai \u017emogus j\u0173 nemato.<\/p>\n
I\u0161imtys galimos tuomet, kai jauniklis atsid\u016br\u0119s akivaizd\u017eiai pavojingoje vietoje: \u0161alia intensyvaus eismo, teritorijoje su daug benami\u0173 ar palaid\u0173 \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173, arba ten, kur jam gresia nukristi. Tokiu atveju rekomenduojama pauk\u0161t\u012f labai atsargiai perkelti \u012f artimiausi\u0105 auk\u0161tesn\u0119 viet\u0105 tame pa\u010diame plote, pavyzd\u017eiui, ant \u017eemesn\u0117s stogo dalies ar tvirtesnio pastato atbrailos, jo nei\u0161ve\u017eant \u012f kit\u0105 rajon\u0105.<\/p>\n
Jeigu pauk\u0161tis su\u017eeistas, reikalinga veterinaro ar laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 specialist\u0173 pagalba. Svarbu suprasti, kad gydymas gali pareikalauti laiko ir l\u0117\u0161\u0173, o netinkamas laikymas ar \u0161\u0117rimas namuose da\u017enai padaro daugiau \u017ealos nei naudos.<\/p>\n
Paprastasis sakalas minta daugiausia smulkiais grau\u017eikais ir stambiais vabzd\u017eiais, tokiais kaip \u017eiogai ar sk\u0117riai. Kartais jis gali sumed\u017eioti ir ma\u017e\u0105 pauk\u0161t\u012f, pavyzd\u017eiui, jaun\u0105 baland\u012f, ta\u010diau tai n\u0117ra pagrindinis grobis.<\/p>\n
Pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai reguliuoja grobio populiacijas, tod\u0117l j\u0173 buvimas miestuose da\u017enai laikomas geru \u017eenklu ekosistemai. Kadangi jie yra mitybos grandin\u0117s vir\u0161uje, j\u0173 \u012fsitvirtinimas rodo, kad aplinkoje pakanka maisto ir buveini\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 s\u0117kmingai per\u0117ti.<\/p>\n
Ornitologai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie sakalai n\u0117ra pavojingi \u017emon\u0117ms, vaikams, \u0161unims ar kat\u0117ms. Tai ma\u017eas pl\u0117\u0161rus pauk\u0161tis, kurio med\u017eiokl\u0117s objektai yra nepalyginamai smulkesni, tod\u0117l baimintis d\u0117l tiesiogin\u0117s gr\u0117sm\u0117s nereikia.<\/p>\n
Suaug\u0119 patinai paprastai sveria apie 130\u2013200 gram\u0173, patel\u0117s yra stambesn\u0117s ir gali sverti apie 150\u2013300 gram\u0173. Nors k\u016bno mas\u0117 nedidel\u0117, sparn\u0173 mojis siekia ma\u017edaug 50\u201370 centimetr\u0173, tod\u0117l i\u0161 arti pauk\u0161tis gali pasirodyti didesnis, nei atrodo i\u0161 pirmo \u017evilgsnio.<\/p>\n
Dalies populiacijos migracija prasideda vasaros pabaigoje, o \u017eiemojimo vietos gali b\u016bti piet\u0173 Ukraina, piet\u0173 Europa ar \u0161iaurin\u0117 Afrika. Pietiniuose regionuose dalis sakal\u0173 gali likti visus metus, ypa\u010d jei \u017eiem\u0105 netr\u016bksta grobio.<\/p>\n
Vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 \u0161ios r\u016b\u0161ies bruo\u017e\u0173 yra geb\u0117jimas \u201ekaboti\u201c ore, sparnais virpinant vietoje ir stebint \u017eem\u0119. \u0160is \u201epakibimas\u201c padeda tiksliai nustatyti grob\u012f atvirose erdv\u0117se, ta\u010diau prastomis oro s\u0105lygomis, ypa\u010d esant stipriam v\u0117jui ar li\u016b\u010diai, tai daryti sunkiau.<\/p>\n
\u201eJei sakalas atrodo sveikas, geriausia jo nejudinti: jis pails\u0117s ir i\u0161skris pats, o jauniklius da\u017eniausiai maitina t\u0117vai, net jei j\u0173 nematote\u201c, \u2013 sako ornitolog\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Paprastasis sakalas vis da\u017eniau pastebimas miestuose: kod\u0117l taip nutinka, kaip atpa\u017einti jaunikl\u012f ir kada pauk\u0161\u010diui i\u0161 ties\u0173 reikia pagalbos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,6589,674,1367,37310,37311,8673],"miestas":[],"class_list":["post-48221","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-gyvunu-gerove","tag-migracija","tag-ornitologija","tag-paprastasis-sakalas","tag-pauksciai-mieste","tag-plesrieji-pauksciai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48221","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48221"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48221\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48221"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48221"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48221"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48221"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}