Mokslininkai vis da\u017eniau \u012fsp\u0117ja, kad pasaulis art\u0117ja prie vadinam\u0173j\u0173 klimato l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0173, kai nat\u016bralios sistemos ima keistis taip greitai, kad \u012fprastomis priemon\u0117mis proces\u0173 suvaldyti tampa itin sunku. Tokie poky\u010diai gali neapsiriboti vien kar\u0161\u010dio rekordais ar ekstremaliais rei\u0161kiniais, bet virsti grandinine reakcija, daran\u010dia \u012ftak\u0105 maistui, vandeniui, migracijai ir ekonomikai.<\/p>\n
L\u016b\u017eio ta\u0161kai siejami su skirtingomis planetos \u201egyvyb\u0117s palaikymo\u201c sistemomis: poliarini\u0173 ledo skyd\u0173 stabilumu, atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161k\u0173 b\u016bkle, vandenyn\u0173 \u0161ilumos ir anglies apykaita. Kai kurios \u0161i\u0173 sistem\u0173 turi vadinam\u0105j\u0105 inercij\u0105, tod\u0117l net ir suma\u017einus \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas, dalis pasekmi\u0173 gali t\u0119stis de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Kas yra klimato l\u016b\u017eio ta\u0161kai?<\/p>\n
Klimato l\u016b\u017eio ta\u0161kas paprastai apib\u016bdinamas kaip riba, kuri\u0105 per\u017eengus tam tikra sistema ima keistis savipalaikiu re\u017eimu. Kitaip tariant, poky\u010dius pradeda maitinti patys poky\u010diai, tod\u0117l rizika tampa ne vien \u201edidesn\u0117\u201c, bet ir sunkiau prognozuojama.<\/p>\n
\u0160i logika svarbi vertinant, kod\u0117l mokslininkai kalba ne tik apie vidutin\u0117s temperat\u016bros kilim\u0105, bet ir apie staigius \u0161uolius, regioninius gri\u016bties scenarijus bei kumuliacinius padarinius. Tai aktualu ir politikos formuotojams, nes sprendimai v\u0117luojant gali tapti brangesni ir ma\u017eiau veiksmingi.<\/p>\n
Kritin\u0117s zonos: Amazonija, ledynai ir j\u016bros lygis<\/p>\n
Viena da\u017eniausiai minim\u0173 rizik\u0173 yra Amazonijos mi\u0161k\u0173 degradacija, kuri\u0105 skatina kirtimai, gaisrai ir sausros. \u0160ie mi\u0161kai svarb\u016bs ne tik biologinei \u012fvairovei, bet ir anglies dioksido sug\u0117rimui, tod\u0117l j\u0173 silpn\u0117jimas gali papildomai didinti \u0161ilt\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Kita didel\u0117 gr\u0117sm\u0117 siejama su Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydais. Jiems tirpstant, kyla pasaulinis j\u016bros lygis, o tai didina pakran\u010di\u0173 u\u017eliejimo, infrastrukt\u016bros nuostoli\u0173 ir gyventoj\u0173 perk\u0117limo rizik\u0105, ypa\u010d tankiai apgyvendintose deltose bei \u017eemumose.<\/p>\n
Grandinin\u0117 reakcija ir am\u017einojo \u012f\u0161alo faktorius<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 kelia scenarijus, kai vienas l\u016b\u017eio ta\u0161kas paskatina kit\u0105 ir susidaro kaskada. Pavyzd\u017eiui, didesnis \u0161ilimas spartina ledyn\u0173 tirpim\u0105 ir j\u016bros lygio kilim\u0105, o kartu kei\u010diasi vandenyn\u0173 cirkuliacija bei \u0161ilumos pasiskirstymas, kas gali paveikti krituli\u0173 re\u017eimus ir sausras.<\/p>\n
Papildomas rizikos \u0161altinis yra am\u017einasis \u012f\u0161alas, kurio plotas \u0161iauriniuose regionuose siekia apie 18 mln. kvadratini\u0173 kilometr\u0173. Skai\u010diuojama, kad jame gali b\u016bti iki 1,5 trln. ton\u0173 anglies, o tirpstant dalis jos gali patekti \u012f atmosfer\u0105 kaip \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dios dujos, stiprinan\u010dios \u0161ilt\u0117jimo spiral\u0119.<\/p>\n
Australijos nacionalinio universiteto profesorius Willas Steffenas yra \u012fsp\u0117j\u0119s, kad d\u0117l \u017dem\u0117s sistem\u0173 ir visuomen\u0117s sprendim\u0173 inercijos laiko langas rizikoms ma\u017einti gali b\u016bti siauresnis, nei atrodo i\u0161 pirmo \u017evilgsnio.<\/p>\n
\u201eAtsi\u017evelgiant \u012f \u017dem\u0117s ir \u017emoni\u0173 sistem\u0173 inercij\u0105 bei did\u0117jant\u012f atotr\u016bk\u012f tarp laiko, kurio reikia nukreipti pasaul\u012f \u012f tvaresn\u0119 ateit\u012f, ir laiko, likusio i\u0161vengti kai kuri\u0173 katastrof\u0173, jau esame giliai trajektorijoje, vedan\u010dioje \u012f gri\u016bt\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 W. Steffenas.<\/p>\n
Pastaraisiais metais mokslin\u0117 bendruomen\u0117 taip pat akcentuoja, kad \u0161ilt\u0117jimas rei\u0161kia ne tik auk\u0161tesn\u0119 vidutin\u0119 temperat\u016br\u0105, bet ir da\u017enesnes kar\u0161\u010dio bangas, intensyvesnes li\u016btis po sausr\u0173, didesn\u0119 mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 tikimyb\u0119. Tokie ekstremumai tiesiogiai veikia sveikat\u0105, energetikos paklaus\u0105, \u017eem\u0117s \u016bk\u012f ir draudimo rinkas.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad rizik\u0173 ma\u017einimas remiasi dviem kryptimis: emisij\u0173 ma\u017einimu ir prisitaikymu. Pirmoji lemia, kiek greitai art\u0117jama prie pavojing\u0173 rib\u0173, o antroji apsprend\u017eia, kiek visuomen\u0117s ir infrastrukt\u016bra pasiruo\u0161usios suvaldyti jau nei\u0161vengiamus poky\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai persp\u0117ja apie klimato l\u016b\u017eio ta\u0161kus, kurie gali sukelti grandinin\u0119 reakcij\u0105: nuo Amazonijos nykimo iki ledyn\u0173 tirpimo ir migracijos bang\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[1551,3955,4540,101,4504,673,37316],"miestas":[],"class_list":["post-48224","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-amazonija","tag-amzinasis-isalas","tag-antarktida","tag-ekologija","tag-grenlandija","tag-klimato-kaita","tag-klimato-luzio-taskai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48224","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48224"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48224\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48224"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48224"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48224"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48224"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}