{"id":48227,"date":"2026-08-23T11:50:57","date_gmt":"2026-08-23T11:50:57","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/23\/mokslininkai-aptiko-juroje-nematomus-grybus-jie-gali-buti-svarbus-klimato-kovai\/"},"modified":"2026-08-23T11:50:57","modified_gmt":"2026-08-23T11:50:57","slug":"mokslininkai-aptiko-juroje-nematomus-grybus-jie-gali-buti-svarbus-klimato-kovai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/23\/mokslininkai-aptiko-juroje-nematomus-grybus-jie-gali-buti-svarbus-klimato-kovai\/","title":{"rendered":"Mokslininkai aptiko j\u016broje \u201enematomus\u201c grybus: jie gali b\u016bti svarb\u016bs klimato kovai"},"content":{"rendered":"<p>Grybai da\u017eniausiai siejami su mi\u0161kais ar dirvo\u017eemiu, ta\u010diau mokslininkai vis ai\u0161kiau mato, kad jie gausiai gyvena ir vandenynuose. Naujas tyrimas parod\u0117, jog j\u016briniai grybai gali b\u016bti reik\u0161mingi pasauliniame anglies apytakos cikle, ypa\u010d Arkties fiord\u0173 nuos\u0117dose.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai analizavo Norvegijos Arkties fiordo Kongsfiordo j\u016bros vanden\u012f ir dugno nuos\u0117das bei lygino jas su greta esan\u010di\u0173 teritorij\u0173 tundros dirvo\u017eemiu. Darbe pabr\u0117\u017eiama, kad iki \u0161iol j\u016brini\u0173 gryb\u0173 vaidmuo da\u017enai buvo nuvertinamas, nes jie mikroskopiniai ir sunkiau aptinkami nei didesni organizmai.<\/p>\n<h2>K\u0105 tiksliai parod\u0117 eksperimentai<\/h2>\n<p>Pirm\u0105 kart\u0105 kiekybi\u0161kai \u012fvertinta, kiek grybai j\u016br\u0173 nuos\u0117dose \u012f savo biomas\u0119 \u012fjungia i\u0161tirpusi\u0173, vandenyje pl\u016bduriuojan\u010di\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173. Tai svarbu tod\u0117l, kad aminor\u016bg\u0161tys yra lengvai skaidoma organin\u0117 med\u017eiaga, kurios virtimas \u012f mikrob\u0173 biomas\u0119 rei\u0161kia anglies ir azoto sulaikym\u0105, o ne greit\u0105 gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f aplink\u0105.<\/p>\n<p>Rezultatai parod\u0117, kad ten, kur organin\u0119 med\u017eiag\u0105 aktyviau \u201esuvalgo\u201c grybai, susidaro ma\u017eiau anglies dioksido nei tose m\u0117gini\u0173 dalyse, kuriose vyrauja prokariotiniai mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos ir arch\u0117jos. \u0160i tendencija pasteb\u0117ta tiek fiordo nuos\u0117dose, tiek tundros dirvo\u017eemyje, ta\u010diau j\u016bros dugne gryb\u0173 ir prokariot\u0173 biomas\u0117s santykis buvo gerokai didesnis.<\/p>\n<p>\u201eM\u016bs\u0173 tyrimas rodo, kad Arkties vandenyne grybai gali reik\u0161mingai prisid\u0117ti prie anglies kaupimo nuos\u0117dose d\u0117l itin efektyvios j\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos\u201c, \u2013 sak\u0117 geomikrobiologas Williamas Orsi.<\/p>\n<h2>Netik\u0117tas atradimas apie konkurencij\u0105<\/h2>\n<p>Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad lengvai skaidom\u0105 i\u0161tirpusi\u0105 organin\u0119 med\u017eiag\u0105 daugiausia \u012fsisavina bakterijos. Vis d\u0117lto nauji duomenys leid\u017eia teigti, kad grybai kai kuriais atvejais gali b\u016bti ne tik konkurentai, bet ir efektyvesni \u0161ios med\u017eiagos \u201esurink\u0117jai\u201c, tod\u0117l j\u016brin\u0117 anglies apytaka gali b\u016bti sud\u0117tingesn\u0117 nei manyta.<\/p>\n<p>\u201eNaujas tyrimas griauna ankstesn\u0119 nuostat\u0105, kad lengvai skaidoma i\u0161tirpusi organin\u0117 med\u017eiaga pirmiausia yra bakterij\u0173 ni\u0161a\u201c, \u2013 sak\u0117 mokslinink\u0117 Marlis Reich, rengusi tyrim\u0105 lydint\u012f komentar\u0105.<\/p>\n<p>Fiordo nuos\u0117dose identifikuota daugiau nei 80 gryb\u0173 tip\u0173, susijusi\u0173 su \u0161iuo nat\u016braliu anglies \u201eu\u017erakinimo\u201c procesu. Dalis j\u0173 priskirti vandens aplinkoms b\u016bdingoms grup\u0117ms, o gretimuose dirvo\u017eemiuose aminor\u016bg\u0161tis aktyviai vartojan\u010di\u0173 gryb\u0173 aptikta gerokai ma\u017eiau.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu Arkties atei\u010diai<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad Arkties fiordai yra svarbios anglies kaupimo vietos, ta\u010diau \u0161i\u0173 ekosistem\u0173 mikrobiniai procesai vis dar i\u0161tirti nepakankamai. Ypa\u010d svarbu tai, kad kai kurios fiord\u0173 nuos\u0117d\u0173 zonos tampa bedeguon\u0117s vos keli milimetrai po pavir\u0161iumi, o eksperimentai rodo, kad dalis gryb\u0173 gali i\u0161likti veikl\u016bs net esant menkam deguonies kiekiui.<\/p>\n<p>Arkties aplinka \u0161yla spar\u010diau nei daugelis kit\u0173 region\u0173, tod\u0117l kinta ledyn\u0173 tirpsmo, nuos\u0117d\u0173 kaupimosi ir organin\u0117s med\u017eiagos srautai. Mokslinink\u0173 teigimu, norint tiksliau prognozuoti klimato kait\u0105, b\u016btina geriau suprasti, kaip tokie mikroorganizmai kaip j\u016briniai grybai veikia anglies saugojim\u0105 j\u016bros dugne.<\/p>\n<p>\u201eArktis kei\u010diasi precedento neturin\u010diu grei\u010diu, o pastangos suprasti jos ekosistem\u0173 veikim\u0105 vis dar nepakankamos. Ateities tyrimai netur\u0117t\u0173 ignoruoti gryb\u0173 kaip svarbi\u0173 anglies apytakos dalyvi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autorius Juanas Carlosas Trejos-Espeleta.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujas Arkties fiordo tyrimas rodo, kad j\u016briniai grybai gali efektyviai sulaikyti angl\u012f nuos\u0117dose ir ma\u017einti anglies dioksido i\u0161siskyrim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":48228,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[31466,3699,347,673,6340,9690,11925],"miestas":[],"class_list":["post-48227","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-ciklas","tag-arktis","tag-grybai","tag-klimato-kaita","tag-norvegija","tag-plos-biology","tag-vandenynai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48227","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48227"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48227\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48228"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48227"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48227"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48227"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48227"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}