A\u0161tuonkojis \u201eDambo\u201c vadinamas vienu paslaptingiausi\u0173 giliavandeni\u0173 galvakoj\u0173, nes aptinkamas tamsiuose, \u0161altuose vandenyse net keli\u0173 kilometr\u0173 gylyje. Tai ne vienas gyv\u016bnas, o Grimpoteuthis genties atstovai, kuri\u0173 apra\u0161yta keliolika r\u016b\u0161i\u0173, ta\u010diau d\u0117l sud\u0117ting\u0173 tyrim\u0173 s\u0105lyg\u0173 apie juos vis dar \u017einoma palyginti nedaug.<\/p>\n
\u0160ie a\u0161tuonkojai i\u0161siskiria dviem \u0161onin\u0117mis pelekomis ant galvos, primenan\u010diomis ausis. B\u016btent d\u0117l j\u0173 ir prigijo \u201eDambo\u201c pavadinimas, siejamas su klasikiniu animaciniu persona\u017eu.<\/p>\n
Koks tai dydis ir kuo jie skiriasi?<\/p>\n
Dauguma \u201eDambo\u201c a\u0161tuonkoj\u0173 yra nedideli ir da\u017eniausiai siekia ma\u017edaug 20\u201330 centimetr\u0173 ilg\u012f. Vis d\u0117lto mokslin\u0117je literat\u016broje minimi ir gerokai didesni individai: did\u017eiausi registruoti egzemplioriai gal\u0117jo u\u017eaugti iki ma\u017edaug 1,8 metro.<\/p>\n
Skirtingai nei daugelis \u012fprast\u0173 seklum\u0173 a\u0161tuonkoj\u0173, \u0161ie giliavandeniai da\u017enai turi mink\u0161tesn\u012f, labiau \u017eel\u0117 primenant\u012f k\u016bn\u0105. Toks sandaros \u201ekompromisas\u201c padeda atlaikyti mil\u017eini\u0161k\u0105 sl\u0117g\u012f, kuris 5\u20136 kilometr\u0173 gylyje yra \u0161imtus kart\u0173 didesnis nei j\u016bros pavir\u0161iuje.<\/p>\n
Kaip \u201eDambo\u201c juda giliavandeniuose vandenyse?<\/p>\n
\u201eDambo\u201c a\u0161tuonkojai plaukia mosuodami galvos pelekomis, tod\u0117l j\u0173 jud\u0117jimas atrodo l\u0117tas ir \u201esklandantis\u201c. Tarp j\u0173 \u010diuptuv\u0173 da\u017enai b\u016bna odos rauk\u0161l\u0117, kuri gali sudaryti savoti\u0161k\u0105 sk\u0117t\u012f.<\/p>\n
Tokia jud\u0117jimo strategija tinka energijai taupyti, nes giliavanden\u0117je aplinkoje maisto i\u0161tekliai paprastai yra retesni. Be to, \u0161ie a\u0161tuonkojai gali jud\u0117ti ir \u010diuptuvais, \u201eropodami\u201c dugnu, kai ie\u0161ko grobio.<\/p>\n
Kur jie gyvena ir kuo minta?<\/p>\n
Grimpoteuthis genties a\u0161tuonkojai aptinkami batialin\u0117je ir abisin\u0117je zonose, ma\u017edaug 1 000\u20136 000 metr\u0173 gylyje. Ten vyrauja \u017eema temperat\u016bra, visi\u0161ka tamsa ir didelis sl\u0117gis, o gyvenimas da\u017enai susitelkia aplink organini\u0173 daleli\u0173 \u201eli\u016btis\u201c i\u0161 vir\u0161utini\u0173 sluoksni\u0173 bei vietines ekosistemas, tokias kaip hidrotermin\u0117s versm\u0117s.<\/p>\n
J\u0173 racion\u0105 paprastai sudaro smulk\u016bs dugno bestuburiai: \u012fvair\u016bs v\u0117\u017eiagyviai, kirm\u0117l\u0117s, ma\u017eos sraig\u0117s ir dvigeld\u017eiai moliuskai. Grob\u012f jie surenka nuo dugno arba pagauna l\u0117tai priplauk\u0119, o ne aktyviai vaikydamiesi, kaip tai daro kai kurie seklum\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bs galvakojai.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161ie a\u0161tuonkojai tokie sunkiai tiriami?<\/p>\n
Pagrindin\u0117 prie\u017eastis paprasta: 4\u20136 kilometr\u0173 gylyje dirbti brangu ir techni\u0161kai sud\u0117tinga. Steb\u0117jimams reikia giliavandeni\u0173 robot\u0173 ar pilotuojam\u0173 aparat\u0173, o trumpi susitikimai su gyv\u016bnais da\u017enai neleid\u017eia surinkti pakankamai duomen\u0173 apie j\u0173 elgsen\u0105 ir populiacij\u0173 paplitim\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto technologijos spar\u010diai ger\u0117ja, tod\u0117l daug\u0117ja auk\u0161tos rai\u0161kos vaizd\u0173 ir tikslesni\u0173 steb\u0117jim\u0173. Mokslininkai tikisi, kad ateinan\u010diais metais pavyks geriau suprasti, kaip \u201eDambo\u201c prisitaik\u0117 prie deguonies stokos, \u0161al\u010dio ir nuolatin\u0117s tamsos giliavanden\u0117je aplinkoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
A\u0161tuonkojis \u201eDambo\u201c su ausis primenan\u010diomis pelekomis gyvena iki 6 000 metr\u0173 gylyje \u2013 paai\u0161kiname, kuo jis i\u0161skirtinis, kaip juda ir kuo minta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[1527,37440,101,32503,37437,37441,31284],"miestas":[],"class_list":["post-48369","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-astuonkojai","tag-dumbo-astuonkojis","tag-ekologija","tag-galvakojai-moliuskai","tag-giliavandeniai-gyvunai","tag-grimpoteuthis","tag-vandenynu-gelmes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48369"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48369\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48369"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}