Naujas tyrimas atskleid\u0117 galim\u0105 ry\u0161\u012f tarp vitamino D kiekio vidutiniame am\u017eiuje ir toksini\u0173 tau baltymo sankaup\u0173, kurios kaupiasi Alzheimerio liga sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 smegenyse.<\/p>\n
I\u0161analizavus 793 suaugusi\u0173j\u0173 kraujo m\u0117ginius ir smegen\u0173 vaizdinimo tyrimus paai\u0161k\u0117jo: kuo didesn\u0117 vitamino D koncentracija buvo \u017emogaus organizme vidutiniame am\u017eiuje, tuo ma\u017eiau tau baltymo raizgini\u0173 jam paprastai nustatyta po daugelio met\u0173.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda. Nors \u0161ie duomenys ne\u012frodo tiesioginio prie\u017eastinio ry\u0161io, jie rodo reik\u0161ming\u0105 s\u0105saj\u0105, kuri\u0105 verta tirti toliau.<\/p>\n
\u201e\u0160ie rezultatai leid\u017eia manyti, kad didesnis vitamino D kiekis vidutiniame am\u017eiuje gali suteikti apsaug\u0105 nuo tau sankaup\u0173 susidarymo smegenyse, o ma\u017eas vitamino D kiekis potencialiai gali b\u016bti rizikos veiksnys, kur\u012f \u012fmanoma koreguoti ir gydyti, taip ma\u017einant demencijos rizik\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 neurologijos mokslininkas Martin David Mulligan i\u0161 Golv\u0117jaus universiteto Airijoje.<\/p>\n
\u201e\u017dinoma, \u0161iuos rezultatus b\u016btina papildomai patikrinti kitais tyrimais.\u201c<\/p>\n
Tyrimo dalyviams vitaminas D buvo i\u0161matuotas vien\u0105 kart\u0105 \u2013 pradinio \u012fvertinimo metu, kai j\u0173 am\u017eiaus vidurkis siek\u0117 39 metus. Smegen\u0173 skenavimai, atlikti vidutini\u0161kai po 16 met\u0173, buvo panaudoti \u012fvertinti tau ir amiloido beta (kito su Alzheimerio liga glaud\u017eiai siejamo baltymo) lygius.<\/p>\n
Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad tyrime nebuvo vertinamos demencijos diagnoz\u0117s. Vaizdinimo metu n\u0117 vienas i\u0161 dalyvi\u0173 nesirgo Alzheimerio liga, ta\u010diau nenormalus tau ir amiloido beta elgesys buvo laikomas ankstyvu, ikiklinikiniu Alzheimerio tipo smegen\u0173 poky\u010di\u0173 rodikliu.<\/p>\n
Nei tau, nei amiloidas beta savaime n\u0117ra \u201eblogi\u201c baltymai \u2013 jie reikalingi normaliai smegen\u0173 veiklai. \u017dala prasideda tada, kai \u0161ie baltymai ima kauptis ir trikdyti neuron\u0173 veikl\u0105: nyksta smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s, sutrinka j\u0173 tarpusavio komunikacija.<\/p>\n
Nors ry\u0161io tarp vitamino D ir amiloido beta mokslininkai nenustat\u0117, s\u0105saja tarp vitamino D ir tau baltymo tapo akivaizdi. Ji buvo matoma tiek vertinant vis\u0173 smegen\u0173 vaizd\u0105, tiek atskiruose regionuose, kurie, kaip \u017einoma, pa\u017eeid\u017eiami pa\u010diose ankstyviausiose Alzheimerio stadijose.<\/p>\n
\u201eKiek mums \u017einoma, anks\u010diau nebuvo tyrim\u0173, vertinusi\u0173 ry\u0161\u012f tarp vitamino D koncentracijos kraujo serume ir ikiklinikin\u0117s demencijos neurovaizdinimo \u017eymen\u0173\u201c, \u2013 ra\u0161oma mokslinink\u0173 publikuotame straipsnyje.<\/p>\n
Autoriai taip pat pabr\u0117\u017eia, kad didesn\u0117s vitamino D doz\u0117s ir (arba) ilgesnis papild\u0173 vartojimas jaunesniems, kognityviai sveikiems \u017emon\u0117ms teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudingas, nes ankstyvuoju laikotarpiu \u201egalimybi\u0173 langas\u201c ligos rizikai ma\u017einti yra didesnis. Vis d\u0117lto tokias prielaidas b\u016btina patvirtinti klinikiniais tyrimais.<\/p>\n
Ankstesni moksliniai darbai vitamin\u0105 D siejo su \u012fvairiomis sveikatos naudomis ir galima apsauga nuo demencijos. \u0160is tyrimas papildo vaizd\u0105, nes pateikia ry\u0161\u012f su tau baltymu, kuris laikomas vienu ankstyviausi\u0173 po\u017eymi\u0173, kad smegenyse gali prasid\u0117ti nepageidaujami procesai. Kol kas neai\u0161ku, ar tau raizginiai yra pagrindin\u0117 ligos prie\u017eastis, ar labiau pasekm\u0117, ta\u010diau j\u0173 reik\u0161m\u0117 Alzheimerio tyrimuose i\u0161lieka labai svarbi.<\/p>\n
Mokslininkai primena ir ankstesnius duomenis, rodan\u010dius, kad vitaminas D gali palankiai veikti smegen\u0173 imunin\u0117s sistemos reguliavim\u0105. Tuo tarpu vitamino D stoka kai kuriuose eksperimentiniuose modeliuose buvo siejama su netinkamu tau baltym\u0173 funkcionavimu.<\/p>\n
Alzheimerio ligos rizik\u0105 lemia daug veiksni\u0173: baltym\u0173 sankaupos, genetika ir kiti biologiniai bei gyvenimo b\u016bdo aspektai. Ta\u010diau \u0161is tyrimas leid\u017eia svarstyti, kad dal\u012f rizikos gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti suma\u017einti pakankamas vitamino D kiekis organizme.<\/p>\n
Vis d\u0117lto, norint tvir\u010diau atsakyti, ar vitaminas D i\u0161 ties\u0173 ma\u017eina demencijos rizik\u0105, reik\u0117s ilgalaiki\u0173 steb\u0117jim\u0173, kurie de\u0161imtme\u010diais fiksuot\u0173 vitamino D vartojim\u0105 ir ai\u0161kiai siet\u0173 duomenis su demencijos diagnoz\u0117mis.<\/p>\n
\u201e\u0160ie rezultatai yra viltingi, nes jie rodo ry\u0161\u012f tarp didesnio vitamino D kiekio ankstyvajame vidutiniame am\u017eiuje ir ma\u017eesn\u0117s tau sankaup\u0173 na\u0161tos vidutini\u0161kai po 16 met\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 M. D. Mulligan.<\/p>\n
\u201eVidutinis am\u017eius \u2013 tai laikotarpis, kai rizikos veiksni\u0173 koregavimas gali tur\u0117ti didesn\u012f poveik\u012f.\u201c<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNeurology Open Access\u201c<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Naujas tyrimas atskleid\u0117 galim\u0105 ry\u0161\u012f tarp vitamino D kiekio vidutiniame am\u017eiuje ir toksini\u0173 tau baltymo sankaup\u0173, kurios kaupiasi Alzheimerio liga sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 smegenyse. I\u0161analizavus 793 suaugusi\u0173j\u0173 kraujo m\u0117ginius ir smegen\u0173 vaizdinimo tyrimus paai\u0161k\u0117jo: kuo didesn\u0117 vitamino D koncentracija buvo \u017emogaus organizme vidutiniame am\u017eiuje, tuo ma\u017eiau tau baltymo raizgini\u0173 jam paprastai nustatyta po daugelio met\u0173. Tyrim\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4850,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4849","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4849","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4849"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4849\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4850"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4849"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4849"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4849"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4849"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}