{"id":4851,"date":"2026-04-10T21:02:25","date_gmt":"2026-04-10T21:02:25","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/10\/mokslininkai-aptiko-netiketa-auksto-kraujospudzio-priezasti-smegenyse-stai-kaip-ja-stabdyti\/"},"modified":"2026-04-10T21:02:25","modified_gmt":"2026-04-10T21:02:25","slug":"mokslininkai-aptiko-netiketa-auksto-kraujospudzio-priezasti-smegenyse-stai-kaip-ja-stabdyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/10\/mokslininkai-aptiko-netiketa-auksto-kraujospudzio-priezasti-smegenyse-stai-kaip-ja-stabdyti\/","title":{"rendered":"Mokslininkai aptiko netik\u0117t\u0105 auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio prie\u017east\u012f smegenyse \u2013 \u0161tai kaip j\u0105 stabdyti"},"content":{"rendered":"<p>Naujas tyrimas pateik\u0117 \u012frodym\u0173, kad viena konkreti smegen\u0173 sritis gali prisid\u0117ti prie kai kuri\u0173 padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio atvej\u0173.<\/p>\n<p>Svarbiausia \u2013 mokslininkai nurodo ir galim\u0105 b\u016bd\u0105 \u0161\u012f poveik\u012f suma\u017einti ar net atkurti normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f.<\/p>\n<p>Tyrim\u0105 atliko Brazilijos San Paulo universiteto ir Naujosios Zelandijos Oklando universiteto komanda. Pasak j\u0173, \u0161onin\u0117 parafascialin\u0117 sritis (pFL) gali sukelti biologinius poky\u010dius, d\u0117l kuri\u0173 kyla kraujosp\u016bdis.<\/p>\n<p>pFL siejama su kv\u0117pavimo kontrole \u2013 ypa\u010d su stipriais, s\u0105moningais i\u0161kv\u0117pimais, kurie pasirei\u0161kia sportuojant, kosint ar juokiantis. Ta\u010diau bandymuose su \u017eiurk\u0117mis mokslininkai nustat\u0117, kad \u0161i sritis gali atlikti ir kit\u0105 funkcij\u0105: skatinti kraujagysli\u0173 susitraukim\u0105.<\/p>\n<p>\u0160is kv\u0117pavimo kontrol\u0117s ir signal\u0173, veikian\u010di\u0173 kraujagysles, derinys, tyr\u0117j\u0173 teigimu, kai kuriais atvejais gali b\u016bti vienas i\u0161 hipertenzijos varikli\u0173. Tai gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l daugeliui \u017emoni\u0173 kraujosp\u016bdis i\u0161lieka nekontroliuojamas net vartojant antihipertenzinius vaistus \u2013 kai kuriais vertinimais, taip nutinka ma\u017edaug 40 proc. pacient\u0173.<\/p>\n<p>Tyrimas rodo, kad pFL neuronai gali susieti kv\u0117pavimo ritmo poky\u010dius (kurie neb\u016btinai b\u016bt\u0173 lengvai pastebimi) su padid\u0117jusiu simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvumu \u2013 vadinam\u0105ja \u201ekovok arba b\u0117k\u201c reakcija, svarbia kraujosp\u016bd\u017eio reguliavimui. Tai atitinka ankstesnius darbus, kurie hipertenzij\u0105 siejo su smegen\u0173 ir nerv\u0173 sistemos veikla.<\/p>\n<p>\u201eAtsi\u017evelgiant \u012f tai, kad ma\u017edaug 50 proc. hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 turi neurogenin\u0119 dedam\u0105j\u0105, i\u0161\u0161\u016bkis yra suprasti mechanizmus, sukelian\u010dius simpatin\u0117s sistemos suaktyv\u0117jim\u0105 hipertenzijos metu\u201c, \u2013 ra\u0161o tyr\u0117jai publikuotame straipsnyje.<\/p>\n<p>\u201eToks atradimas suteikt\u0173 labai reikalingas klinikines gaires naujoms gydymo strategijoms\u201c, \u2013 priduria jie.<\/p>\n<p>Eksperimentuose su \u017eiurk\u0117mis mokslininkai pasitelk\u0117 genetin\u0117s in\u017einerijos metodus, kad gal\u0117t\u0173 pFL neuronus \u201e\u012fjungti\u201c arba \u201ei\u0161jungti\u201c, o v\u0117liau steb\u0117jo pasekmes. Buvo nuolat matuojamas su kv\u0117pavimu susijusi\u0173 nerv\u0173 aktyvumas, simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvumas ir kraujosp\u016bdis.<\/p>\n<p>Aktyvavus pFL neuronus daliai \u017eiurki\u0173, buvo su\u017eadintos kitos smegen\u0173 grandin\u0117s, kurios galiausiai padidino gyv\u016bn\u0173 kraujosp\u016bd\u012f. Tyr\u0117jai detaliai su\u017eym\u0117jo smegen\u0173 kamieno ir nerv\u0173 veikl\u0105, nustat\u0117, su kokiais neuronais bendrauja pFL sritis, ir palygino \u0161iuos duomenis su kontrolin\u0117mis \u017eiurk\u0117mis, neturin\u010diomis hipertenzijos.<\/p>\n<p>Hipertenzij\u0105 turin\u010di\u0173 \u017eiurki\u0173 atveju pFL neuronai ne tik prisid\u0117jo prie kv\u0117pavimo reguliacijos, bet ir skatino kraujagysli\u0173 susitraukim\u0105. Tai atv\u0117r\u0117 ir galim\u0105 nauj\u0105 gydymo krypt\u012f.<\/p>\n<p>\u201eAtradome, kad esant padid\u0117jusiam kraujosp\u016bd\u017eiui \u0161onin\u0117 parafascialin\u0117 sritis suaktyv\u0117ja, o kai m\u016bs\u0173 komanda j\u0105 inaktyvino, kraujosp\u016bdis nukrito iki normalaus lygio\u201c, \u2013 teig\u0117 Oklando universiteto fiziologas Julianas Patonas.<\/p>\n<p>\u0160ie rezultatai taip pat i\u0161 dalies paai\u0161kina, kod\u0117l \u017emon\u0117ms, turintiems miego apn\u0117j\u0105 (kv\u0117pavimo sutrikimus nakties metu), da\u017eniau i\u0161sivysto padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis. Ry\u0161ys v\u0117l tas pats \u2013 kv\u0117pavimas ir kraujo t\u0117km\u0117s kontrol\u0117. Nors pFL neuronai n\u0117ra b\u016btini normaliam kv\u0117pavimui, jie suaktyv\u0117ja, kai organizme padid\u0117ja CO<sub>2<\/sub> kiekis arba suma\u017e\u0117ja deguonies lygis \u2013 b\u016btent taip nutinka miego apn\u0117jos epizod\u0173 metu.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto svarbu pabr\u0117\u017eti, kad tai \u2013 tyrimas su gyv\u016bn\u0173 modeliu. Tik\u0117tina, bet dar ne\u012frodyta, jog tokia pati nervin\u0117 grandin\u0117 taip pat veikia ir \u017emon\u0117ms.<\/p>\n<p>Ta\u010diau atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad su padid\u0117jusiu kraujosp\u016bd\u017eiu gali susidurti ma\u017edaug tre\u010ddalis pasaulio gyventoj\u0173, o dalis j\u0173 neturi galimyb\u0117s gauti veiksming\u0173 vaist\u0173, nauj\u0173 gydymo sprendim\u0173 poreikis yra itin skubus. Hipertenzija smarkiai didina \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105 ir siejama su kitomis b\u016bkl\u0117mis, \u012fskaitant demencij\u0105.<\/p>\n<p>Kitas mokslinink\u0173 \u017eingsnis \u2013 i\u0161siai\u0161kinti, kaip b\u016bt\u0173 galima vaistais tiksliai paveikti pFL neuronus, nepa\u017eeid\u017eiant kit\u0173 funkcij\u0173. Tyr\u0117jai prane\u0161a jau padar\u0119 pa\u017eang\u0105 ir \u0161ioje srityje.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 galimybi\u0173 \u2013 taikytis ne tiesiai \u012f smegenis, o \u012f miego arterij\u0173 k\u016bnelius. Tai kakle esantys l\u0105steli\u0173 telkiniai, veikiantys tarsi smulk\u016bs jutikliai, galintys daryti \u012ftak\u0105 pFL neuronams i\u0161 i\u0161or\u0117s. Mokslinink\u0173 manymu, \u0161i\u0173 jutikli\u0173 slopinimas gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti \u201esulaikyti\u201c pFL srities aktyvum\u0105.<\/p>\n<p>\u201eM\u016bs\u0173 tikslas \u2013 veikti miego arterij\u0173 k\u016bnelius. Importuojame nauj\u0105 vaist\u0105, kur\u012f pritaikome i\u0161 naujo, kad nuslopintume miego arterij\u0173 k\u016bneli\u0173 aktyvum\u0105 ir saugiai, nuotoliniu b\u016bdu inaktyvintume \u0161onin\u0119 parafascialin\u0119 srit\u012f, t. y. nenaudodami vaisto, kuris prasiskverbia \u012f smegenis\u201c, \u2013 sak\u0117 J. Patonas.<\/p>\n<p>Nors toks kelias gali pasirodyti paprastesnis nei bandymas sukurti vaist\u0105, kuris patikimai pasiekt\u0173 smegen\u0173 audin\u012f, strategijai vis tiek reik\u0117s i\u0161sami\u0173 tyrim\u0173 ir testavimo.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale <em>Circulation Research<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujas tyrimas pateik\u0117 \u012frodym\u0173, kad viena konkreti smegen\u0173 sritis gali prisid\u0117ti prie kai kuri\u0173 padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio atvej\u0173. Svarbiausia \u2013 mokslininkai nurodo ir galim\u0105 b\u016bd\u0105 \u0161\u012f poveik\u012f suma\u017einti ar net atkurti normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f. Tyrim\u0105 atliko Brazilijos San Paulo universiteto ir Naujosios Zelandijos Oklando universiteto komanda. Pasak j\u0173, \u0161onin\u0117 parafascialin\u0117 sritis (pFL) gali sukelti biologinius poky\u010dius, d\u0117l [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4852,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4851","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4851","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4851"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4851\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4852"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4851"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4851"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4851"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4851"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}