S\u0117kmingai \u012fvykd\u017eiusi misij\u0105 prie M\u0117nulio, \u201eArtemis II\u201c \u012fgula ruo\u0161iasi sugr\u012f\u017eti \u012f \u017dem\u0119. Keturi astronautai pasiek\u0117 nauj\u0105 rekord\u0105 \u2013 nuo m\u016bs\u0173 planetos buvo nutol\u0119 iki 406 771 kilometro.<\/p>\n
Kelion\u0117s pabaiga bus viena sud\u0117tingiausi\u0173: erdv\u0117laivis tur\u0117s hipergarsiniu grei\u010diu \u012fskrieti \u012f \u017dem\u0117s atmosfer\u0105, patirdamas mil\u017eini\u0161k\u0105 kar\u0161t\u012f, o v\u0117liau nusileisti Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos krant\u0173. Nusileidimas numatomas apie baland\u017eio 10 d. 20 val. vietos laiku.<\/p>\n
\u012eskridimas \u012f atmosfer\u0105 \u2013 paskutinis didysis i\u0161bandymas de\u0161imties dien\u0173 misijoje. Tai pavojinga proced\u016bra, ta\u010diau kapsul\u0117je \u012fdiegta daugyb\u0117 technologij\u0173, skirt\u0173 apsaugoti \u012fgul\u0105.<\/p>\n
\u201eOrion\u201c kapsul\u0117, kuria skrenda \u201eArtemis II\u201c astronautai, atmosferos rib\u0105 pasieks jud\u0117dama didesniu nei 11 km\/s grei\u010diu (apie 40 000 km\/h). Tai ma\u017edaug 40 kart\u0173 grei\u010diau nei skrenda keleivinis l\u0117ktuvas.<\/p>\n
Pagal kinetin\u0119 energij\u0105 skirtumas dar ry\u0161kesnis: \u012fskridimo metu \u201eOrion\u201c kapsul\u0117 vienam mas\u0117s kilogramui tur\u0117s beveik 2 000 kart\u0173 daugiau kinetin\u0117s energijos nei keleivinis l\u0117ktuvas. Kad b\u016bt\u0173 galima i\u0161skleisti para\u0161iutus ir saugiai nusileisti, \u0161i\u0105 energij\u0105 reikia suma\u017einti beveik iki nulio.<\/p>\n
Erdv\u0117laiviai l\u0117t\u0117ja atlikdami valdom\u0105 \u012fskridim\u0105 per vir\u0161utinius atmosferos sluoksnius. \u010cia jie naudoja aerodinamin\u012f pasiprie\u0161inim\u0105 kaip \u201estabd\u012f\u201c. Skirtingai nei l\u0117ktuvai, kurie projektuojami taip, kad b\u016bt\u0173 kuo aptakesni ir patirt\u0173 ma\u017eesn\u012f pasiprie\u0161inim\u0105, gr\u012f\u017etantys erdv\u0117laiviai kuriami prie\u0161ingu principu \u2013 kad pasiprie\u0161inimas b\u016bt\u0173 maksimalus ir pad\u0117t\u0173 grei\u010diau sul\u0117t\u0117ti.<\/p>\n
Toks l\u0117t\u0117jimas gali b\u016bti itin at\u0161iaurus. Apkrovos da\u017enai apib\u016bdinamos g j\u0117gomis \u2013 tai pagrei\u010dio arba l\u0117t\u0117jimo j\u0117ga, palyginta su \u012fprasta \u017dem\u0117s gravitacija. Pavyzd\u017eiui, \u201eFormul\u0117s 1\u201c pilotas pos\u016bkyje gali patirti daugiau nei 5 g \u2013 tai arti ribos, kuri\u0105 \u017emogus dar gali pakelti neprarasdamas s\u0105mon\u0117s.<\/p>\n
Ma\u017eos, be \u012fgulos gr\u012f\u017etan\u010dios kapsul\u0117s da\u017enai tiesiog \u201esminga\u201c \u012f atmosfer\u0105 ir staigiai sul\u0117t\u0117ja. Toks \u012fskridimas trunka trumpiau nei minut\u0119, o g j\u0117gos gali vir\u0161yti 100 \u2013 tai priimtina robotin\u0117ms sistemoms, bet ne \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
\u012egulos kapsul\u0117s, tokios kaip \u201eNASA\u201c \u201eOrion\u201c, naudoja keliam\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105, kad sul\u0117tint\u0173 \u012fskridim\u0105 ir suma\u017eint\u0173 apkrovas iki \u017emogui i\u0161gyvenam\u0173 lygi\u0173. D\u0117l to \u012fskridimas trunka kelias minutes.<\/p>\n
\u201eOrion\u201c \u012f atmosfer\u0105 gr\u012f\u0161 skriedama daugiau nei 30 kart\u0173 grei\u010diau u\u017e gars\u0105. Aplink erdv\u0117laiv\u012f susiformuos sm\u016bgio banga, o oro temperat\u016bra gali pasiekti 10 000 \u00b0C ir daugiau \u2013 tai ma\u017edaug du kartus kar\u0161\u010diau nei Saul\u0117s pavir\u0161ius.<\/p>\n
Tokio kar\u0161\u010dio veikiamas oras virsta elektri\u0161kai \u012fkrauta plazma, kuri laikinai blokuoja radijo signalus. D\u0117l to astronautai sunkiausios nusileidimo dalies metu negal\u0117s palaikyti ry\u0161io.<\/p>\n
I\u0161gyventi ekstremalias s\u0105lygas padeda kruop\u0161\u010diai parinkta skryd\u017eio trajektorija, siekiant kiek \u012fmanoma suma\u017einti kaitr\u0105. Be to, kapsul\u0117 turi \u0161ilumin\u0117s apsaugos sistem\u0105 \u2013 izoliacin\u012f sluoksn\u012f, saugant\u012f erdv\u0117laiv\u012f ir \u012fgul\u0105 nuo hipergarsinio srauto i\u0161or\u0117je.<\/p>\n
\u0160i apsauga pritaikoma konkre\u010diam aparatui ir misijai: daugiau kar\u0161\u010dio atlaikan\u010dios med\u017eiagos naudojamos tose vietose, kur tikimasi did\u017eiausi\u0173 apkrov\u0173, taip pat tiksliai parenkamas sluoksni\u0173 storis. \u012eskridimo metu dalis med\u017eiag\u0173 \u012fkaista iki raudonumo ir palaipsniui ardomos, ta\u010diau b\u016btent taip jos sugeria energij\u0105 ir padeda j\u0105 \u201ei\u0161ne\u0161ti\u201c \u012f i\u0161or\u0119.<\/p>\n
D\u0117l tokio projektavimo \u201eArtemis\u201c gali jud\u0117ti per aplink\u0105, kurioje oras \u012fkaista iki 10 000 \u00b0C, o \u0161iluminio skydo pavir\u0161iaus temperat\u016bra i\u0161lieka apie 3 000 \u00b0C.<\/p>\n
Daugelis erdv\u0117laivi\u0173 naudoja vadinam\u0105sias abliacines med\u017eiagas \u2013 da\u017eniausiai anglies pluo\u0161to ir fenolin\u0117s dervos derin\u012f. Tokie \u0161iluminiai skydai sugeria energij\u0105 ir i\u0161skiria palyginti v\u0117sesnes dujas, kurios formuoja apsaugin\u012f sluoksn\u012f prie kapsul\u0117s pavir\u0161iaus ir padeda suma\u017einti kaitr\u0105.<\/p>\n
\u201eOrion\u201c kapsul\u0117je naudojama abliacin\u0117 med\u017eiaga vadinama AVCOAT. Tai patobulinta technologija, naudota ir \u201eApollo\u201c kapsul\u0117se, kai jos gr\u012f\u017edavo i\u0161 M\u0117nulio XX a. 7\u20138 de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n
Nors \u201eArtemis I\u201c \u2013 bandomoji misija be \u012fgulos \u2013 buvo s\u0117kminga, tuomet \u0161iluminio skydo ardymasis \u012fskridimo metu buvo didesnis, nei tik\u0117tasi: kai kuriose vietose nuo skydo atsiskyr\u0117 stambesn\u0117s med\u017eiagos dalys.<\/p>\n
Po ilg\u0173 patikr\u0173 ir analiz\u0117s in\u017einieriai nusprend\u0117 \u201eArtemis II\u201c misijoje naudoti t\u0105 pat\u012f skydo tip\u0105. J\u0173 vertinimu, \u201eArtemis I\u201c atveju problem\u0105 gal\u0117jo lemti sl\u0117gio susikaupimas med\u017eiagos viduje vadinamosios \u201e\u0161oktel\u0117jimo\u201c faz\u0117s metu, kai erdv\u0117laivis trumpam i\u0161eina i\u0161 atmosferos atv\u0117sti, o tada atlieka antr\u0105 \u012fskridim\u0105.<\/p>\n
\u201eArtemis II\u201c trajektorij\u0105 nuspr\u0119sta \u0161iek tiek pakoreguoti: i\u0161laikyti keliam\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105, ta\u010diau padaryti \u201e\u0161oktel\u0117jim\u0105\u201c ma\u017eiau ry\u0161k\u0173.<\/p>\n
Misijos pasiekimai \u012fsp\u016bdingi, ta\u010diau daugeliui svarbiausia \u2013 kad sud\u0117tingiausias etapas baigt\u0173si s\u0117kmingai ir \u012fgula b\u016bt\u0173 saugiai pasitikta \u017dem\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
S\u0117kmingai \u012fvykd\u017eiusi misij\u0105 prie M\u0117nulio, \u201eArtemis II\u201c \u012fgula ruo\u0161iasi sugr\u012f\u017eti \u012f \u017dem\u0119. Keturi astronautai pasiek\u0117 nauj\u0105 rekord\u0105 \u2013 nuo m\u016bs\u0173 planetos buvo nutol\u0119 iki 406 771 kilometro. Kelion\u0117s pabaiga bus viena sud\u0117tingiausi\u0173: erdv\u0117laivis tur\u0117s hipergarsiniu grei\u010diu \u012fskrieti \u012f \u017dem\u0117s atmosfer\u0105, patirdamas mil\u017eini\u0161k\u0105 kar\u0161t\u012f, o v\u0117liau nusileisti Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos krant\u0173. Nusileidimas numatomas apie baland\u017eio […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4856,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4855","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4855","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4855"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4855\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4856"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4855"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4855"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4855"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4855"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}