Planuojamo \u0160iaur\u0117s ir Baltijos vandenilio koridoriaus metinis poreikis iki 2040 met\u0173 gali pasiekti 79,2 teravatvaland\u0117s (TWh). Tai paskelb\u0117 perdavimo sistem\u0173 operatoriai i\u0161 Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, apibendrin\u0119 rinkos apklausos rezultatus.<\/p>\n
\u0160is skai\u010dius sudaro apie 87 proc. anks\u010diau studijose vertintos teorin\u0117s koridoriaus 91 TWh pralaidumo galimyb\u0117s. Apklausos rezultatai rodo, kad infrastrukt\u016bros id\u0117ja rinkoje vertinama kaip prakti\u0161kai reikalinga, o ne vien strateginis planas.<\/p>\n
Susidom\u0117jimo apklausa, prad\u0117ta 2026 met\u0173 prad\u017eioje, sulauk\u0117 93 atsakym\u0173 i\u0161 81 bendrov\u0117s. I\u0161 viso buvo \u012fvardyti 108 projektai, kurie gal\u0117t\u0173 naudotis b\u016bsimu vandenilio transportavimo mar\u0161rutu nuo \u0161iaurini\u0173 gamybos centr\u0173 iki did\u017ei\u0173j\u0173 vartotoj\u0173 pietuose.<\/p>\n
Operatori\u0173 teigimu, tokia dalyvi\u0173 ir projekt\u0173 \u012fvairov\u0117 leid\u017eia tiksliau \u012fvertinti, kur ir kokiais tempais gali formuotis pramoninis vandenilio vartojimas. Kartu tai padeda identifikuoti segmentus, kuriems svarbiausias yra patikimas, ilgalaikis tiekimas.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 prognozuojamos paklausos dal\u012f sudaro konkret\u016bs pramon\u0117s projektai: jiems tenka 64,4 TWh per metus. Dar 14,8 TWh siejama su Vokietijos skirstymo tinkl\u0173 poreikiu, o tai signalizuoja apie planuojam\u0105 platesn\u012f vandenilio integravim\u0105 \u012f energetikos sistem\u0105.<\/p>\n
Numatoma, kad koridorius komerci\u0161kai gal\u0117t\u0173 prad\u0117ti veikti apie 2033 metus. Iki tol rinkai aktualiausi i\u0161lieka du klausimai: ar projekt\u0173 vystytojai pasirengs prisiimti ilgalaikius \u012fsipareigojimus ir ar finansavimo sprendimai bus priimti laiku.<\/p>\n
Apklausos duomenys taip pat atskleid\u017eia ai\u0161ki\u0105 regionin\u0119 logik\u0105: \u0161iaur\u0117je formuojasi pasi\u016bla, pietuose telkiasi did\u017eiausia paklausa. Suomija \u012fvardijama kaip potenciali gamybos lyder\u0117, o Vokietija \u2013 pagrindin\u0117 galutin\u0117 vandenilio kryptis.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad Suomijos gamyba gal\u0117t\u0173 augti nuo 15,4 TWh 2033 metais iki 38,6 TWh 2050 metais, kai vidaus vartojimas i\u0161likt\u0173 stabilus ir siekt\u0173 apie 2,1 TWh per metus. Tuo metu Vokietijoje tiesioginis projekt\u0173 vartojimas gal\u0117t\u0173 i\u0161augti nuo 15,3 TWh 2033 metais iki 44,4 TWh 2050 metais.<\/p>\n
Lenkijos paklausa taip pat matoma kaip spar\u010diai did\u0117sianti: nuo 11,8 TWh iki 32,4 TWh per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f. Prognoz\u0117 rodo, kad Lenkijos vidaus pasi\u016bla nuosekliai atsilikt\u0173 nuo poreikio, tod\u0117l importo ir tarptautini\u0173 jung\u010di\u0173 klausimas \u0161aliai gali tapti esminis.<\/p>\n
Bendra tendencija atitinka ir platesn\u0119 Europos krypt\u012f, kai vandenilis vertinamas kaip pramon\u0117s dekarbonizacijos priemon\u0117, ypa\u010d ten, kur elektrifikacija ribota. Did\u017eiausi\u0105 vaidmen\u012f \u010dia gali suvaidinti chemijos, tr\u0105\u0161\u0173, naftos perdirbimo, plieno ir sunkiojo transporto segmentai.<\/p>\n
Koridorius yra \u012ftrauktas \u012f Europos S\u0105jungos bendro intereso projekt\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Projektui taip pat skirta 6,8 mln. eur\u0173 parama i\u0161 Europos infrastrukt\u016bros tinkl\u0173 priemon\u0117s, o tai paprastai padeda grei\u010diau pereiti nuo koncepcijos prie technini\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n
I\u0161ankstin\u0117 galimybi\u0173 analiz\u0117 buvo baigta 2024 met\u0173 bir\u017eel\u012f, o 2025 metais projektas per\u0117jo \u012f galimybi\u0173 vertinimo etap\u0105. Nacionalin\u0117s ir tarpvalstybin\u0117s studijos tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017ebaigtos 2027 met\u0173 prad\u017eioje.<\/p>\n
\u201eRinkos apklausos rezultatai rodo, kad projekt\u0173 vystytojai ir rinkos dalyviai visame regione, \u012fskaitant Lietuv\u0105, jau ai\u0161kiai \u012fvardija vandenilio infrastrukt\u016bros poreikius\u201c, \u2013 sak\u0117 Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus \u201eAmber Grid\u201c vadovas Nemunas Biknius.<\/p>\n
Jo teigimu, tai Lietuvai yra svarbus signalas, nes \u0161alis gal\u0117t\u0173 tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Kitas \u017eingsnis, anot jo, yra poreiki\u0173 pavertimas konkre\u010diais \u012fsipareigojimais ir investiciniais sprendimais.<\/p>\n
Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia derybas d\u0117l ilgalaiki\u0173 transportavimo ir tiekimo sutar\u010di\u0173, taip pat ai\u0161kesn\u012f reguliacin\u012f r\u0117m\u0105. Be pakankamai stipri\u0173 komercini\u0173 garantij\u0173 didel\u0117s apimties infrastrukt\u016bra Europoje da\u017eniausiai juda l\u0117\u010diau, net ir tur\u0117dama politin\u012f palaikym\u0105.<\/p>\n
Nors prognozuojama paklausa atrodo didel\u0117, rinkos brand\u0105 lems ir vandenilio kaina bei jo kilm\u0117. Atskira svarbi tema \u2013 ar planuojama pasi\u016bla bus paremta atsinaujinan\u010dia energija gaminamu vandeniliu ir kaip greitai bus i\u0161pl\u0117tota elektros gamyba, reikalinga elektrolizei.<\/p>\n
Artimiausiais metais koridoriaus s\u0117km\u0119 nulems keli veiksniai: investicij\u0173 sprendim\u0173 greitis, pramon\u0117s pasirengimas mok\u0117ti u\u017e ma\u017eesn\u0117s emisijos energij\u0105 ir ai\u0161k\u016bs tarpvalstybiniai suderinimai. Apklausos rezultatai rodo, kad interesas yra, ta\u010diau lemiamas etapas bus \u012fsipareigojim\u0173 formalizavimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160iaur\u0117s ir Baltijos vandenilio koridoriaus paklausa iki 2040 met\u0173 gali siekti 79,2 TWh, o komercin\u0117 veikla planuojama apie 2033 metus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[92],"tags":[17593,442,465,21116,37747,5276,466],"miestas":[],"class_list":["post-48923","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-energetika","tag-amber-grid","tag-europos-sajunga","tag-lenkija","tag-nemunas-biknius","tag-siaures-ir-baltijos-vandenilio-koridorius","tag-vandenilis","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48923","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48923"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48923\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48923"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48923"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48923"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48923"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}