Ilg\u0105 laik\u0105 mokslininkai laik\u0117si logi\u0161kos prielaidos: kuo medis auk\u0161tesnis, tuo jam sunkiau i\u0161gyventi sausr\u0105. Vanduo turi b\u016bti pakeltas i\u0161 dirvo\u017eemio \u012f lapus per plon\u0173 ind\u0173 tinkl\u0105, o dr\u0117gm\u0117s tr\u016bkumas gali sukelti vadinam\u0105j\u0105 hidraulin\u0119 avarij\u0105, kai nutr\u016bksta vandens srautas ir medis ima d\u017ei\u016bti.<\/p>\n
Ankstyvieji steb\u0117jimai da\u017enai \u0161i\u0105 prielaid\u0105 patvirtindavo. Per sausras didesni med\u017eiai kai kuriose ekosistemose augo l\u0117\u010diau arba da\u017eniau \u017e\u016bdavo, nes j\u0173 lajos yra auk\u0161\u010diau, kur stipresn\u0117 saul\u0117s spinduliuot\u0117, auk\u0161tesn\u0117 temperat\u016bra ir sausesnis oras.<\/p>\n
Ry\u0161kus pavyzdys buvo 2015\u20132016 metais pasirei\u0161k\u0119s stiprus El Ninjo, smarkiai paveik\u0119s Amazonij\u0105. Tyrimuose, ap\u0117musiuose \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 med\u017ei\u0173, fiksuota didesn\u0117 med\u017ei\u0173 mirtingumo banga, o mi\u0161kas laikinai susilpnino geb\u0117jim\u0105 sugerti anglies dioksid\u0105, nes labiausiai nukent\u0117jo b\u016btent stambiausi individai.<\/p>\n
Ta\u010diau v\u0117lesni duomenys parod\u0117, kad \u0161i taisykl\u0117 n\u0117ra universali. Tropiniuose Afrikos mi\u0161kuose per pana\u0161ius klimato svyravimus did\u017eiausi med\u017eiai kai kuriose vietov\u0117se pasirod\u0117 esantys atsparesni, o ry\u0161kiausias augimo sul\u0117t\u0117jimas fiksuotas ma\u017eesni\u0173 med\u017ei\u0173 grup\u0117se.<\/p>\n
Toks kontrastas rodo, kad svarbiausia yra ne vien med\u017eio dydis, o jo r\u016b\u0161is, fiziologija ir aplinkos s\u0105lygos. Tyrimai kituose tropikuose, pavyzd\u017eiui, Puerto Rike, rodo, kad net tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies med\u017eiai gali skirtingai pakelti sausr\u0105 priklausomai nuo to, ar jie auga dr\u0117gnesn\u0117je, ar sausesn\u0117je buvein\u0117je.<\/p>\n
Ypatingo d\u0117mesio sulauk\u0117 Pietry\u010di\u0173 Azijos mi\u0161kuose paplit\u0119 dvusparnini\u0173 \u0161eimos med\u017eiai, tarp j\u0173 ir itin auk\u0161ti Borneo saloje. Nors j\u0173 auk\u0161tis \u012fsp\u016bdingas, dalis j\u0173 i\u0161siskiria anatominiais ir fiziologiniais prisitaikymais, leid\u017eian\u010diais palaikyti vandens transport\u0105 net tada, kai dr\u0117gm\u0117s tr\u016bksta, o kar\u0161tis ir sausas oras laj\u0173 zonoje did\u017eiausi.<\/p>\n
\u0160i tema svarbi ne tik botanikams. Stambiausi med\u017eiai paprastai sukaupia neproporcingai daug biomas\u0117s, tod\u0117l ir anglies, tad j\u0173 i\u0161likimas tiesiogiai veikia mi\u0161k\u0173 geb\u0117jim\u0105 ma\u017einti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 koncentracijos augim\u0105 atmosferoje.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad did\u017eiausi med\u017eiai yra reti, o ilgalaikiuose steb\u0117jimuose j\u0173 imtys da\u017enai per ma\u017eos, kad b\u016bt\u0173 lengva daryti apibendrinimus visiems regionams. Tod\u0117l i\u0161lieka atviras klausimas, ar Borneo atspar\u016bs mi\u0161k\u0173 mil\u017einai yra i\u0161skirtinis atvejis, ar pana\u0161\u016bs mechanizmai pla\u010diai paplit\u0119, tik dar nepakankamai i\u0161tirti.<\/p>\n
Ai\u0161k\u0117ja viena: vien med\u017eio auk\u0161tis dar nepasako, kaip jis reaguos \u012f sausr\u0105. Atsparum\u0105 grei\u010diausiai lemia r\u016b\u0161ies savyb\u0117s, geb\u0117jimas i\u0161vengti vandens transporto sutrikim\u0173, toleruoti kar\u0161t\u012f ir prisitaikyti prie ekstremali\u0173 s\u0105lyg\u0173, kurios ypa\u010d ry\u0161kios vir\u0161utin\u0117je mi\u0161ko laj\u0173 dalyje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad dideli med\u017eiai ne visur jautriausi sausroms: Borneo mi\u0161k\u0173 mil\u017einai gali b\u016bti raktas \u012f atsparumo mechanizmus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":48973,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3957,32167,4652,673,15092,4653,31747],"miestas":[],"class_list":["post-48972","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-dioksidas","tag-borneo","tag-el-ninjo","tag-klimato-kaita","tag-medziai","tag-sausros","tag-tropiniai-miskai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48972","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48972"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48972\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48973"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48972"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48972"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48972"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=48972"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}