Branduolinio konflikto gr\u0117sm\u0117, klimato kaita, pandemijos, kibernetin\u0117s atakos ir spartus DI vystymasis vis da\u017eniau minimi kaip rizikos, galin\u010dios sukelti plataus masto kriz\u0119. Mokslininkai sako, kad visi\u0161ko prieglobs\u010dio \u017dem\u0117je n\u0117ra, ta\u010diau kai kurios valstyb\u0117s b\u016bt\u0173 atsparesn\u0117s u\u017e kitas.<\/p>\n
Moksliniame darbe, publikuotame \u017eurnale \u201eGlobal Challenges\u201c, tyr\u0117jai ap\u017evelg\u0117 \u0161imtus studij\u0173 ir ataskait\u0173 apie vadinam\u0105sias globalias katastrofines rizikas. Jie vertino, kurios \u0161alys tur\u0117t\u0173 daugiau prielaid\u0173 i\u0161laikyti esmines funkcijas ir apsaugoti gyventojus net itin sutrikus pasaulio sistemoms.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, da\u017eniausiai kaip labiausiai atspari visam pagrindini\u0173 gr\u0117smi\u0173 spektrui minima Australija. Prie\u017eas\u010di\u0173 derinys apima geografin\u0119 izoliacij\u0105, didel\u0119 maisto gamyb\u0105, i\u0161teklius ir pramoninius paj\u0117gumus, taip pat politin\u012f stabilum\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia svarbi\u0105 i\u0161lyg\u0105: net ir Australija n\u0117ra apsaugota nuo vis\u0173 scenarij\u0173. \u0160alis i\u0161lieka priklausoma nuo tarptautin\u0117s prekybos, ypa\u010d kalbant apie dal\u012f degal\u0173 tiekimo grandini\u0173, vaistus, medicinos priemones ir tr\u0105\u0161as, be kuri\u0173 ma\u017e\u0117t\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio na\u0161umas.<\/p>\n
\u201eN\u0117ra tokios vietos \u017dem\u0117je, kuri b\u016bt\u0173 atspari visoms globalioms katastrofin\u0117ms rizikoms, ta\u010diau Australija literat\u016broje minima da\u017eniausiai\u201c, \u2013 teigiama tyrime.<\/p>\n
Autoriai globalias katastrofines rizikas sugrupavo \u012f tris pla\u010dias kategorijas. Pirma \u2013 staigaus saul\u0117s \u0161viesos suma\u017e\u0117jimo scenarijai, kai d\u0117l did\u017eiuli\u0173 vulkanini\u0173 i\u0161siver\u017eim\u0173, branduolin\u0117s \u017eiemos ar didelio asteroido sm\u016bgio atmosferoje suma\u017e\u0117t\u0173 saul\u0117s spinduliuot\u0117.<\/p>\n
Antra kategorija apima globalius infrastrukt\u016bros praradimus, kai sutrikt\u0173 elektra, transportas, ry\u0161iai, finansin\u0117s sistemos ir maisto tiekimas. Tokius sutrikimus gal\u0117t\u0173 sukelti stiprios geomagnetin\u0117s audros, plataus masto kibernetin\u0117s atakos, pandemijos ar auk\u0161tuminiai elektromagnetiniai impulsai.<\/p>\n
Tre\u010dia \u2013 globali katastrofin\u0117 biologin\u0117 rizika, apimanti ypa\u010d pavojingus biologinius \u012fvykius, tiek nat\u016bralius, tiek sukeltus \u017emogaus. Tokie scenarijai gal\u0117t\u0173 lemti masines aukas ir ilgalaik\u012f visuomen\u0117s funkcionavimo sutrikim\u0105 \u017eemyn\u0173 ar net pasaulio mastu.<\/p>\n
Po Australijos mokslin\u0117je literat\u016broje kaip palyginti atsparios taip pat minimos Naujoji Zelandija, Japonija, \u0160veicarija ir Argentina. Vis d\u0117lto kiekviena i\u0161 j\u0173 turi specifini\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0173: nuo pakran\u010di\u0173 rizik\u0173 ir cunami\u0173 iki regionini\u0173 vulkanini\u0173 gr\u0117smi\u0173 ar priklausomyb\u0117s nuo importo.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad atsparum\u0105 didina ne vien geografija. Didesn\u0119 tikimyb\u0119 i\u0161laikyti stabilum\u0105 turi demokrati\u0161kesn\u0117s, turtingesn\u0117s, ma\u017eesn\u0117s nelygyb\u0117s valstyb\u0117s, turin\u010dios platesn\u0119 pramon\u0117s baz\u0119, decentralizuotas sistemas ir galin\u010dios apsir\u016bpinti pagrindiniais i\u0161tekliais bent vidutiniu laikotarpiu.<\/p>\n
Galutin\u0117 i\u0161vada paprasta: svarbiausia yra pasirengimas ir rizik\u0173 ma\u017einimas, o ne pasikliovimas vienu saugiu kampu pasaulyje. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad prevencija, kai ji \u012fmanoma, visuomet veiksmingesn\u0117 nei bandymas prisitaikyti jau \u012fvykus katastrofai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslinink\u0173 analiz\u0117 rodo, kad Australija da\u017eniausiai minima kaip atspariausia globalioms katastrofoms, ta\u010diau net ji priklausoma nuo prekybos ir importo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":49223,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[670,37981,1631,37980,6224,673,17368],"miestas":[],"class_list":["post-49222","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-australija","tag-branduolinis-karas","tag-di","tag-globalios-rizikos","tag-kibernetines-atakos","tag-klimato-kaita","tag-pandemijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49222","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49222"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49222\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49223"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49222"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49222"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49222"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49222"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}