I\u0161 sportin\u0117s \u017e\u016bkl\u0117s id\u0117jos gim\u0119s projektas per kelis de\u0161imtme\u010dius pakeit\u0117 sal\u0173 g\u0117lavandenius: invazinis up\u0117takis tapo pl\u0117\u0161r\u016bnu, kuriam vietin\u0117s \u017euvys nebuvo pasirengusios.<\/p>\n
1867 metais brit\u0173 kolonistai \u012f Nauj\u0105j\u0105 Zelandij\u0105 prad\u0117jo ve\u017eti rud\u0105j\u012f up\u0117tak\u012f (Salmo trutta), siekdami atkartoti Europoje populiari\u0105 sportin\u0117s \u017e\u016bkl\u0117s tradicij\u0105. Tuomet tai buvo pristatoma kaip s\u0117kminga aklimatizacija, ta\u010diau ilgainiui tapo vienu labiausiai aptariam\u0173 g\u0117lavandeni\u0173 ekosistem\u0173 sukr\u0117tim\u0173.<\/p>\n
Mokslin\u0117je ap\u017evalgoje, publikuotoje \u017eurnale Biological Conservation, pabr\u0117\u017eiama, kad up\u0117takio plitimas prisid\u0117jo prie staigaus vietini\u0173 \u017euv\u0173 gausos kritimo, populiacij\u0173 suskaidymo ir kai kuriose vietov\u0117se \u2013 lokali\u0173 i\u0161nykim\u0173 tiek \u0160iaur\u0117s, tiek Piet\u0173 saloje. Tai, kas prasid\u0117jo kaip \u201egeresn\u0117s \u017e\u016bkl\u0117s\u201c projektas, perra\u0161\u0117 i\u0161tis\u0173 upi\u0173 bendrij\u0173 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Istoriniai \u012fra\u0161ai rodo, kad \u017euvivaisos \u016bkiai buvo kuriami kryptingai, o mailius leid\u017eiamas \u012f daugelio did\u017ei\u0173j\u0173 upi\u0173 auk\u0161tupius. Iki 1921 met\u0173 \u012f Naujosios Zelandijos upes ir upelius, kaip teigiama ap\u017evalgoje, buvo paleista daugiau nei 60 milijon\u0173 up\u0117taki\u0173.<\/p>\n
Esmin\u0117 problema buvo ta, kad vietin\u0117s Naujosios Zelandijos g\u0117lavanden\u0117s \u017euvys milijonus met\u0173 evoliucionavo izoliuotose salose be stambi\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173. Atsiradus up\u0117takiui, daugelis r\u016b\u0161i\u0173 netur\u0117jo nei elgsenos, nei biologini\u0173 prisitaikym\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 veiksmingai i\u0161vengti tokio med\u017eiotojo.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 spaudim\u0105 patyr\u0117 galaksij\u0173 (galaxiidae) \u0161eimos \u017euvys: ten, kur up\u0117takis \u012fsitvirtina, jos da\u017enai i\u0161stumiamos i\u0161 pagrindin\u0117s vagos \u012f ma\u017eesnius, atokesnius intakus. Up\u0117takis jas veikia dvejopai \u2013 ir tiesiogiai kaip pl\u0117\u0161r\u016bnas, ir netiesiogiai kaip konkurentas d\u0117l maisto.<\/p>\n
\u201eTai, kas buvo laikoma s\u0117kmingu r\u016b\u0161ies \u012fve\u017eimu \u017e\u016bklei, galiausiai suk\u0117l\u0117 ilgalaikius vietini\u0173 \u017euv\u0173 nuosmukius ir j\u0173 buveini\u0173 suskaidym\u0105\u201c, \u2013 teigiama ap\u017evalgoje.<\/p>\n
Izoliacija tapo papildomu sm\u016bgiu: vietin\u0117s \u017euvys, kadaise gal\u0117jusios jud\u0117ti per i\u0161tisus upi\u0173 tinklus, vis da\u017eniau lieka \u012fkalintos auk\u0161tupiuose, kur up\u0117takio ne\u012fleid\u017eia kriokliai, seklumos ar kitos nat\u016bralios kli\u016btys. Tokios \u201eki\u0161enin\u0117s\u201c populiacijos ma\u017e\u0117ja, praranda genetin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir tampa jautresn\u0117s sausroms, tar\u0161ai ar staigiems \u017eem\u0117naudos poky\u010diams.<\/p>\n
Up\u0117takis veikia ir platesn\u0119 ekosistem\u0105. Tyrimuose apra\u0161omas vadinamasis elgseninis efektas, kai bestuburiai, anks\u010diau dien\u0105 atvirai mintantys dumbliais, d\u0117l pl\u0117\u0161r\u016bno gr\u0117sm\u0117s pradeda sl\u0117ptis ir maitintis nakt\u012f, o tai kei\u010dia dumbli\u0173 augimo mast\u0105 bei vis\u0105 mitybini\u0173 ry\u0161i\u0173 grandin\u0119.<\/p>\n
Naujosios Zelandijos aplinkosaugos vertinimuose nurodoma, kad reik\u0161minga dalis vietini\u0173 g\u0117lavandeni\u0173 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 yra nykstan\u010dios arba arti i\u0161nykimo ribos. Nors gr\u0117sm\u0117s susideda i\u0161 keli\u0173 veiksni\u0173, invazin\u0117s r\u016b\u0161ys, \u012fskaitant \u012fve\u017etus pl\u0117\u0161r\u016bnus, nuolat \u012fvardijamos kaip vienas svarbiausi\u0173 spaudim\u0173 kartu su buveini\u0173 nykimu.<\/p>\n
Vis d\u0117lto sprendimai \u010dia politi\u0161kai ir prakti\u0161kai sud\u0117tingi: up\u0117takis laikomas invazine r\u016b\u0161imi, bet kartu yra reik\u0161minga rekreacin\u0117s \u017e\u016bkl\u0117s ekonomikos dalis. D\u0117l to priemon\u0117s da\u017enai b\u016bna tikslin\u0117s \u2013 saugomose teritorijose statomos dirbtin\u0117s u\u017etvaros, kad up\u0117takis nepatekt\u0173 \u012f jautrius auk\u0161tupius, o kai kur taikomas selektyvus \u0161alinimas, \u012fskaitant elektros \u017e\u016bkl\u0119.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad visi\u0161kas i\u0161naikinimas realisti\u0161kai nebe\u012fmanomas, nes up\u0117takis paplito did\u017eiul\u0117je dalyje vandens telkini\u0173. Praktinis tikslas da\u017eniau siejamas su vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u201eprieglobs\u010di\u0173\u201c apsauga, buveini\u0173 atk\u016brimu ir invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kontrol\u0117s priemon\u0117mis ten, kur jos duoda did\u017eiausi\u0105 naud\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u012e Nauj\u0105j\u0105 Zelandij\u0105 1867 metais \u012fve\u017etas up\u0117takis tapo invazine r\u016b\u0161imi: per kelis de\u0161imtme\u010dius jis i\u0161st\u016bm\u0117 vietines \u017euvis ir pakeit\u0117 upi\u0173 ekosistemas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[38179,101,38180,8999,3686,12059,17890],"miestas":[],"class_list":["post-49488","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biological-conservation","tag-ekologija","tag-galaksijos-zuvys","tag-gelavandenes-ekosistemos","tag-invazines-rusys","tag-naujoji-zelandija","tag-upetakis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49488","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49488"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49488\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49488"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49488"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49488"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49488"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}