Europos S\u0105jungos ekonomikos svoris per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius pastebimai persiskirst\u0117: nors did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 vis dar turi kelios \u0161alys, j\u0173 dalis bendrame bloke ma\u017e\u0117ja. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Vokietija, Pranc\u016bzija, Italija ir Ispanija kartu sudar\u0117 61 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto.<\/p>\n
Palyginimui, 2005 metais vadinam\u0173j\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 keturi\u0173 dalis siek\u0117 67,9 proc., 2015 metais buvo suma\u017e\u0117jusi iki 65,3 proc. Tai rei\u0161kia, kad ES ekonomika pama\u017eu tampa ma\u017eiau koncentruota, o augimas vis da\u017eniau persikelia \u012f spar\u010diau besivystan\u010dias valstybes.<\/p>\n
Vokietija i\u0161lieka did\u017eiausia ES ekonomika: 2025 metais ji suk\u016br\u0117 24,1 proc. viso bloko BVP. Eurostato skai\u010diavimu, ES BVP 2025 metais siek\u0117 apie 18,8 trilijono eur\u0173, i\u0161 kuri\u0173 Vokietijai teko ma\u017edaug 4,5 trilijono eur\u0173.<\/p>\n
Antr\u0105 viet\u0105 u\u017eima Pranc\u016bzija su 15,9 proc. dalimi, tre\u010dioje yra Italija su 12 proc. Ispanijos dalis 2025 metais siek\u0117 9 proc., tad net ir ketvirta pagal dyd\u012f ES ekonomika jau nebeper\u017eengia dvi\u017eenkl\u0117s ribos.<\/p>\n
Penktoje vietoje \u012fsitvirtino Nyderlandai su 6,2 proc. dalimi. Toliau rikiuojasi Lenkija, kuri priart\u0117jo prie 5 proc. ribos ir 2025 metais sudar\u0117 4,9 proc. visos ES ekonomikos, o Belgija fiksavo 3,4 proc.<\/p>\n
Daugelio ES valstybi\u0173 ekonomin\u0117 dalis bendrame rezultate yra ma\u017eesn\u0117 nei 2 proc. I\u0161 viso 15 \u0161ali\u0173, kuri\u0173 kiekvienos BVP dalis nesiekia 2 proc., kartu sudaro 11,2 proc. ES ekonomikos.<\/p>\n
Vir\u0161 1 proc. ribos dar laikosi \u010cekija, Portugalija, Suomija, Graikija ir Vengrija. Ma\u017eiausios dalys tenka Maltai ir Kiprui, taip pat Latvijai ir Estijai, kuri\u0173 \u012ftaka bendrai ES BVP strukt\u016brai yra labai nedidel\u0117.<\/p>\n
Lyginant 2005 ir 2025 met\u0173 laikotarp\u012f, did\u017eiausi\u0105 BVP dalies nuosmuk\u012f patyr\u0117 Italija ir Pranc\u016bzija. Italijos dalis per 20 met\u0173 sumenko nuo 15,6 proc. iki 12 proc., o Pranc\u016bzijos nuo 18,4 proc. iki 15,9 proc.<\/p>\n
Tuo metu Vokietijos dalis per du de\u0161imtme\u010dius beveik nekito ir suma\u017e\u0117jo tik 0,1 procentinio punkto. Vis d\u0117lto per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f poky\u010diai ry\u0161kesni: 2015\u20132025 metais Vokietijos dalis smuko nuo 25,1 proc. iki 24,1 proc., o Pranc\u016bzijos ir Italijos kritimas buvo dar didesnis.<\/p>\n
Did\u017eiausia \u0161io laikotarpio laim\u0117toja yra Lenkija: jos dalis ES BVP i\u0161augo nuo 2,6 proc. 2005 metais iki 4,9 proc. 2025 metais. Augim\u0105 fiksavo ir Airija bei Rumunija, kuri\u0173 dalis per 20 met\u0173 padid\u0117jo daugiau nei 1 procentiniu punktu, o tai rodo spartesn\u0119 konvergencij\u0105 su turtingesn\u0117mis ES ekonomikomis.<\/p>\n
Ekonomistai pabr\u0117\u017eia, kad BVP dalies poky\u010diai da\u017enai atspindi ne tik vidaus augim\u0105, bet ir demografines tendencijas, investicij\u0173 kryptis, pramon\u0117s transformacij\u0105 bei produktyvumo skirtumus. Be to, nominalus BVP n\u0117ra tas pats, kas gyventoj\u0173 gerov\u0117: tam svarbesni rodikliai, tokie kaip BVP vienam gyventojui ar perkamoji galia, kurie ES \u0161alyse vis dar labai skiriasi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Eurostato duomenys rodo, kad did\u017ei\u0173j\u0173 ES ekonomik\u0173 \u012ftaka ma\u017e\u0117ja, o Lenkija ir kitos spar\u010diai augan\u010dios \u0161alys didina savo BVP dal\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":49529,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[8025,442,2513,2515,465,661,466],"miestas":[],"class_list":["post-49528","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-bendrasis-vidaus-produktas","tag-europos-sajunga","tag-eurostatas","tag-italija","tag-lenkija","tag-prancuzija","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49528","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49528"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49528\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49529"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49528"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49528"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49528"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49528"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}