{"id":49549,"date":"2026-08-27T16:36:06","date_gmt":"2026-08-27T16:36:06","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/27\/tyrimas-sokiruoja-piena-galima-gaminti-be-karviu-o-zemes-reiketu-net-96-proc-maziau\/"},"modified":"2026-08-27T16:36:06","modified_gmt":"2026-08-27T16:36:06","slug":"tyrimas-sokiruoja-piena-galima-gaminti-be-karviu-o-zemes-reiketu-net-96-proc-maziau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/27\/tyrimas-sokiruoja-piena-galima-gaminti-be-karviu-o-zemes-reiketu-net-96-proc-maziau\/","title":{"rendered":"Tyrimas \u0161okiruoja: pien\u0105 galima gaminti be karvi\u0173, o \u017eem\u0117s reik\u0117t\u0173 net 96 proc. ma\u017eiau"},"content":{"rendered":"<p>Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je atliktas tyrimas rodo, kad pieno baltymus gaminant vadinam\u0105ja precizine fermentacija \u017eem\u0117s poreikis gal\u0117t\u0173 b\u016bti iki 96 proc. ma\u017eesnis nei tradicin\u0117je pienininkyst\u0117je. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad did\u017eiausi\u0105 skirtum\u0105 lemia tai, jog nebereik\u0117t\u0173 nei auginti pa\u0161ar\u0173, nei laikyti dideli\u0173 galvij\u0173 band\u0173.<\/p>\n<p>\u017dem\u0117s naudojimo klausimas tampa vis a\u0161tresnis, nes \u017eem\u0117s \u016bkis u\u017eima didel\u0119 dal\u012f tinkamos gyventi planetos sausumos, o gyvulininkyst\u0117 \u010dia sudaro did\u017eiausi\u0105 \u201ep\u0117dsak\u0105\u201c. Tuo pat metu gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s produkcija pasaulinei mitybai suteikia santykinai ma\u017eesn\u0119 dal\u012f kalorij\u0173, palyginti su u\u017eimamais plotais.<\/p>\n<h2>Kas yra precizin\u0117 fermentacija<\/h2>\n<p>Precizin\u0117 fermentacija remiasi mikroorganizm\u0173, pavyzd\u017eiui, mieli\u0173 ar gryb\u0173, panaudojimu tam tikriems ingredientams pagaminti. \u0160iuo atveju jie \u201eu\u017eprogramuojami\u201c gaminti pieno baltymus, kurie v\u0117liau gali b\u016bti naudojami kuriant g\u0117rimus ar kitus produktus, pana\u0161ius \u012f \u012fprast\u0105 pien\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai ai\u0161kina, kad tokiose alternatyvose pieno baltymai da\u017enai derinami su augalin\u0117s kilm\u0117s riebalais ir angliavandeni\u0173 \u0161altiniais, tod\u0117l galutinis produktas gali b\u016bti be laktoz\u0117s ir cholesterolio. Maistin\u0117s sud\u0117ties po\u017ei\u016briu dalis vitamin\u0173 ir mineral\u0173 gali b\u016bti pridedami, kad produktas labiau atitikt\u0173 vartotoj\u0173 l\u016bkes\u010dius.<\/p>\n<h2>Kiek \u017eem\u0117s b\u016bt\u0173 galima \u201esusigr\u0105\u017einti\u201c<\/h2>\n<p>Tyrime skai\u010diuota, kiek \u017eem\u0117s reikia pagaminti vienai metrinei tonai precizin\u0117s fermentacijos pagrindu pagaminto pieno produkto, ir tai palyginta su pienini\u0173 karvi\u0173 ganyklomis bei pa\u0161arams auginamais pas\u0117liais. Skirtumas, anot autori\u0173, b\u016bt\u0173 ry\u0161kus net ir dalinai pakeitus \u012fprast\u0105 gamyb\u0105.<\/p>\n<p>Skai\u010diuojama, kad pakeitus 20 proc. \u0161alies pieno gamybos, b\u016bt\u0173 atlaisvinta vidutini\u0161kai apie 859 kilohektarai \u017eem\u0117s. Visi\u0161kai pakeitus tradicin\u0119 pienininkyst\u0119, potencialiai b\u016bt\u0173 atlaisvinta apie 4 294 kilohektarai, tai prilyginta teritorijai, artimai Danijos \u017eemynin\u0117s dalies plotui.<\/p>\n<p>\u201eAtsisakius gyv\u016bn\u0173 auginimo ir j\u0173 pa\u0161ar\u0173 gamybos, \u017eem\u0117s taupymo potencialas gali b\u016bti reik\u0161mingas\u201c, \u2013 teigia tyrimo autoriai. Jie priduria, kad atlaisvinti plotai gal\u0117t\u0173 b\u016bti panaudoti \u012fvairiai: nuo gamtos atk\u016brimo ir mi\u0161k\u0173 pl\u0117tros iki b\u016bsto pl\u0117tros ar kit\u0173 maisto produkt\u0173 gamybos.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu klimato tikslams<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai akcentuoja, kad tokios technologijos gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti spr\u0119sti dilem\u0105, su kuria susiduria politikos formuotojai: kaip ma\u017einti \u017eem\u0117s \u016bkio poveik\u012f aplinkai nema\u017einant pagaminamo maisto kiekio. Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, kaip ir kitos Europos \u0161alys, svarsto, kaip iki 2050 met\u0173 pasiekti klimato neutralumo tikslus, o \u017eem\u0117s naudojimas \u010dia yra vienas jautriausi\u0173 klausim\u0173.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vien \u017eem\u0117s \u201esutaupymas\u201c n\u0117ra vienintelis kriterijus. Tam, kad precizin\u0117 fermentacija tapt\u0173 pla\u010diai taikoma, svarb\u016bs ir kiti veiksniai: energijos \u0161altiniai gamybai, reguliavimas, produkt\u0173 sauga, vartotoj\u0173 pasitik\u0117jimas bei kaina, kuri lemt\u0173 konkurencingum\u0105 su \u012fprastu pienu.<\/p>\n<p>\u0160i kryptis laikoma viena spar\u010diausiai besivystan\u010di\u0173 alternatyvi\u0173 baltym\u0173 ir naujos kartos maisto gamybos sri\u010di\u0173. Kadangi pieno vartojimas pasaulyje i\u0161lieka auk\u0161tas ir kai kur auga, vis daugiau d\u0117mesio skiriama sprendimams, kurie leist\u0173 i\u0161laikyti pasi\u016bl\u0105 ma\u017eesn\u0117mis aplinkos s\u0105naudomis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas rodo, kad pieno baltymus gaminant precizine fermentacija \u017eem\u0117s reik\u0117t\u0173 iki 96 proc. ma\u017eiau, o atlaisvintus plotus b\u016bt\u0173 galima skirti gamtai ar \u016bkiui.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":49550,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[22445,15002,4571,36984,38249,38250],"miestas":[],"class_list":["post-49549","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-alternatyvus-baltymai","tag-klimato-neutralumas","tag-mikroorganizmai","tag-pienininkyste","tag-precizine-fermentacija","tag-tvarus-zemes-ukis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49549","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49549"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49549\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49550"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49549"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49549"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49549"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49549"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}