\u017dem\u0117 per milijardus met\u0173 i\u0161gyveno asteroid\u0173 sm\u016bgius, vulkan\u0173 kataklizmus ir ledynme\u010dius, ta\u010diau i\u0161liko tinkama gyvybei. Mokslininkus seniai domina klausimas, ar tai vien s\u0117km\u0117, ar gyvyb\u0117 pati prisideda prie planetos stabilumo.<\/p>\n
\u0160i\u0105 id\u0117j\u0105 1970-aisiais i\u0161pl\u0117tojo brit\u0173 chemikas Jamesas Lovelockas kartu su amerikie\u010di\u0173 mikrobiologe Lynn Margulis. Taip gim\u0117 Gajos hipotez\u0117, teigianti, kad gyvieji organizmai, atmosfera, vandenynai, dirvo\u017eemis ir uolienos sudaro glaud\u017eiai susiet\u0105 sistem\u0105.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 hipotez\u0117s mintis paprasta: daugyb\u0117 gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io mechanizm\u0173 gali pad\u0117ti palaikyti s\u0105lygas, kuriose gyvyb\u0117 i\u0161lieka. Tai nerei\u0161kia, kad planeta yra s\u0105moninga ar ka\u017ek\u0105 planuoja, grei\u010diau kalbama apie sistemos dinamik\u0105.<\/p>\n
Analogi\u0161kai \u017emogaus organizmui, kuris prakaituoja kar\u0161tyje ir dreba \u0161altyje, \u017dem\u0117je taip pat vyksta procesai, stabilizuojantys aplink\u0105. Pavyzd\u017eiui, fotosintetinantys organizmai palaiko deguonies apykait\u0105, o mikroorganizmai kei\u010dia metano, azoto ir sieros jungini\u0173 srautus.<\/p>\n
\u0160ie procesai vyksta be centrinio valdymo: n\u0117ra jokios planetos kontrol\u0117s patalpos ar mikrob\u0173 komiteto. Vis d\u0117lto organizm\u0173 veikla kei\u010dia aplink\u0105, o aplinkos poky\u010diai atgal veikia pa\u010dius organizmus.<\/p>\n
Gajos hipotez\u0117 susilauk\u0117 kritikos, nes nat\u016brali atranka veikia individus ir populiacijas, o ne planetas. Skeptikai pabr\u0117\u017e\u0117, kad biologijai sunku paai\u0161kinti, kod\u0117l r\u016b\u0161ys tur\u0117t\u0173 reguliuoti aplink\u0105 visos gyvyb\u0117s labui.<\/p>\n
Reaguodamas \u012f \u0161i\u0105 kritik\u0105, Jamesas Lovelockas su Andrew Watson suk\u016br\u0117 \u201eDaisyworld\u201c model\u012f, kuriame \u201egyvena\u201c tik juodos ir baltos ramun\u0117s. Juodos ramun\u0117s sugeria daugiau saul\u0117s \u0161viesos ir \u0161ildo aplink\u0105, baltos atspindi ir v\u0117sina.<\/p>\n
Modelyje, kai planeta per \u0161alta, labiau plinta juodos ramun\u0117s ir vidutin\u0117 temperat\u016bra kyla, o kai per \u0161ilta, prana\u0161um\u0105 \u012fgyja baltos ramun\u0117s ir aplinka v\u0117sta. Taip stabilumas gali atsirasti i\u0161 konkurencijos, o ne i\u0161 s\u0105moningo bendradarbiavimo.<\/p>\n
Gajos hipotez\u0117 da\u017enai klaidingai suprantama kaip pa\u017eadas, kad \u017dem\u0117 pati i\u0161taisys \u017emoni\u0173 padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Ta\u010diau savireguliuojanti sistema neb\u016btinai i\u0161laiko komforti\u0161kas s\u0105lygas visiems jos \u201egyventojams\u201c.<\/p>\n
\u017dem\u0117 jau patyr\u0117 masini\u0173 i\u0161nykim\u0173, kai gyvyb\u0117 t\u0119s\u0117si, bet daugyb\u0117 r\u016b\u0161i\u0173 dingo. Tod\u0117l planetos \u201eatsakas\u201c \u012f poky\u010dius neb\u016btinai b\u016bt\u0173 palankus \u017emon\u0117ms, net jei bendrai gyvyb\u0117 i\u0161likt\u0173.<\/p>\n
\u0160iandien \u017emoni\u0173 veikla, ypa\u010d i\u0161kastinio kuro deginimas ir ekosistem\u0173 naikinimas, kei\u010dia atmosfer\u0105 ir vandenynus planetos mastu. Klimato moksle vis daugiau d\u0117mesio skiriama gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io kilpoms, kurios gali sustiprinti pradin\u012f at\u0161ilim\u0105.<\/p>\n
Tarp da\u017eniausiai minim\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra ledo tirpsmas, kai tamsesni pavir\u0161iai sugeria daugiau \u0161ilumos, am\u017einojo \u012f\u0161alo atitirpimas, i\u0161laisvinantis \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dias dujas, ir mi\u0161k\u0173 nykimas, ma\u017einantis anglies sankaupas. Priart\u0117jus prie tam tikr\u0173 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0173, poky\u010diai gali t\u0119stis net suma\u017einus \u017emogaus spaudim\u0105.<\/p>\n
Naujesn\u0117se diskusijose atsirado ir technosferos s\u0105voka, pabr\u0117\u017eianti, kad \u017emonijos technologin\u0117 galia jau veikia planet\u0105, bet kolektyvinis geb\u0117jimas valdyti pasekmes vis dar atsilieka. \u0160iame kontekste Gajos hipotez\u0117 tampa ne romantizuota metafora, o persp\u0117jimu apie sistemos ribas.<\/p>\n
Gajos hipotez\u0117 ne\u012frodo, kad \u017dem\u0117 m\u0105sto ar r\u016bpinasi m\u016bs\u0173 ateitimi. Ta\u010diau ji primena esmin\u012f dalyk\u0105: planeta reaguos \u012f poky\u010dius, kuriuos sukeliame, tik tas atsakas neb\u016btinai bus skirtas i\u0161saugoti mums \u012fprast\u0105 pasaul\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gajos hipotez\u0117 teigia, kad \u017dem\u0117 veikia kaip susieta savireguliuojanti sistema, ta\u010diau jos \u201eatsakas\u201c \u012f klimato poky\u010dius neb\u016btinai bus palankus \u017emon\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":49707,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[151,38408,38409,673,38411,38410,38412],"miestas":[],"class_list":["post-49706","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-ekosistemos","tag-gajos-hipoteze","tag-jamesas-lovelockas","tag-klimato-kaita","tag-luzio-taskai","tag-lynn-margulis","tag-technosfera"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49706","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49706"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49706\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49707"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49706"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49706"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49706"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49706"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}