Dunoj\u0173 ir Razelmo e\u017eer\u0105 pasiekusi invazin\u0117 r\u016b\u0161is per kelerius metus i\u0161plito taip spar\u010diai, kad kei\u010dia vietos ekosistem\u0105.<\/p>\n
Rumunijos Dunojaus deltoje vis da\u017eniau fiksuojama ne\u012fprasta naujov\u0117: g\u0117lavanden\u0117s, vadinamosios japoni\u0161kos krevet\u0117s, per pastaruosius penkerius metus tapo kasdieniu laimikiu, o kai kuriose vietose jau prad\u0117jo i\u0161stumti vietinius v\u0117\u017eius. Biologai sako, kad tokie staig\u016bs poky\u010diai rodo invazin\u0117s r\u016b\u0161ies \u012fsitvirtinim\u0105 ir gali tur\u0117ti platesni\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n
Vietos \u017evejai pasakoja, kad kreve\u010di\u0173 gausa pastebimai i\u0161augo kar\u0161\u010dio laikotarpiais, kai vanduo \u012f\u0161yla, o j\u0173 telkiasi ypa\u010d daug prie krant\u0173 ir seklumose. Tuo pat metu v\u0117\u017ei\u0173, kurie anks\u010diau buvo \u012fprasti, kai kuriose vietov\u0117se beveik nebeliko, tod\u0117l pokytis jau\u010diamas ne tik gamtoje, bet ir vietos \u017evejyboje.<\/p>\n
\u201eTai krevet\u0117 i\u0161 Japonijos. Ji pateko \u012f \u017euvininkyst\u0117s \u016bkius Dniepro regione, o i\u0161 ten per delt\u0105 pakilo Dunojumi ir \u012f gretimus su Dunojumi sujungtus e\u017eerus\u201c, \u2013 sak\u0117 moksl\u0173 daktaras Adrianas Bilba.<\/p>\n
Specialistai ai\u0161kina, kad invazin\u0117 r\u016b\u0161is da\u017eniausiai plinta dviem keliais: atsitiktinai pab\u0117gusi i\u0161 akvakult\u016bros ar dekoratyvini\u0173 vandens telkini\u0173, arba per nat\u016braliai sujungtas vandens sistemas, kai nauji organizmai keliauja srov\u0117mis, kanalais ir e\u017eerais. Dunojaus delta d\u0117l sud\u0117tingo vandens tinklo ir \u0161iltesni\u0173 vasar\u0173 tampa palankia terpe greitam naujakuri\u0173 plitimui.<\/p>\n
Did\u017eiausias nerimas susij\u0119s su tuo, kuo \u0161ios krevet\u0117s minta ir kaip konkuruoja su vietin\u0117mis r\u016b\u0161imis. Biologai neatmeta, kad jos gali \u0117sti vietini\u0173 \u017euv\u0173 ikrus ar jauniklius, taip pat konkuruoti d\u0117l maisto ir sl\u0117ptuvi\u0173, o tai ilgainiui gali paveikti pl\u0117\u0161ri\u0105sias \u017euvis, tokias kaip lydekos, starkiai ir e\u0161eriai.<\/p>\n
\u201eTyrimai dar vyksta, kad nustatytume, kok\u012f poveik\u012f jos gali tur\u0117ti vietin\u0117ms r\u016b\u0161ims. Bet kuri r\u016b\u0161is, kuri \u010dia patenka ir pradeda daugintis palyginti dideliais kiekiais, mums laikoma invazine\u201c, \u2013 sak\u0117 biologas Aurelas Nestase i\u0161 Dunojaus deltos nacionalinio mokslini\u0173 tyrim\u0173 instituto.<\/p>\n
Kita medalio pus\u0117 \u2013 ekonomin\u0117: dalis Dunojaus deltos restoran\u0173 jau \u012ftrauk\u0117 g\u0117lavandenes krevetes \u012f meniu, o turistams tai pateikiama kaip vietos regiono naujiena. Rumunijos Sarikiojaus gyvenviet\u0117je 100 gram\u0173 tokio patiekalo kaina siekia apie 4 eurus, tod\u0117l vietos verslai mato galimyb\u0119 invazin\u0119 r\u016b\u0161\u012f bent i\u0161 dalies \u201epaversti\u201c paklausia preke.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vien kulinarinis populiarumas problemos nei\u0161sprend\u017eia. Invazin\u0117s r\u016b\u0161ys gali greitai pakeisti maisto grandines, suma\u017einti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir sukelti sunkiai prognozuojamus ilgalaikius padarinius, tod\u0117l dabar svarbiausia tiksliai \u012fvertinti kreve\u010di\u0173 poveik\u012f ir, jei reik\u0117s, svarstyti valdymo priemones.<\/p>\n
\u201eTikim\u0117s, kad jos prisitaikys prie \u0161ios vietov\u0117s taip, kad gal\u0117tume naudoti ir m\u016bs\u0173 \u017euv\u012f, ir \u0161ias krevetes, nes jos tampa i\u0161skirtiniu m\u016bs\u0173 kra\u0161to produktu\u201c, \u2013 sak\u0117 Sarikiojaus meras Vitali-Kristianas Finoghenas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dunoj\u0173 u\u017epl\u016bdo japoni\u0161kos g\u0117lavanden\u0117s krevet\u0117s: jos i\u0161stumia v\u0117\u017eius, kelia rizik\u0105 \u017euv\u0173 i\u0161tekliams ir jau atsid\u016br\u0117 restoran\u0173 meniu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,38471,25254,101,38472,3686,2752],"miestas":[],"class_list":["post-49810","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-dunojaus-delta","tag-dunojus","tag-ekologija","tag-gelavandenes-krevetes","tag-invazines-rusys","tag-rumunija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49810","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49810"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49810\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49810"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49810"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49810"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49810"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}