Arizonoje prie\u0161 ma\u017edaug \u0161imtmet\u012f \u012f vandens telkinius prad\u0117tos leisti amerikin\u0117s bulvarl\u0117s, kurios tuo metu buvo laikomos potencialiu maisto \u0161altiniu ir med\u017eiokl\u0117s laimikiu. Ta\u010diau r\u016b\u0161is greitai prisitaik\u0117, i\u0161plito po pelkes ir upeli\u0173 sl\u0117nius bei tapo invazine, kei\u010dian\u010dia vietos ekosistem\u0173 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n
Bulvarl\u0117s nat\u016braliai paplitusios daugiausia rytin\u0117je JAV dalyje, ta\u010diau jos i\u0161siskiria geb\u0117jimu gyventi \u012fvairiuose vandens telkiniuose. Suaugusios varl\u0117s yra pl\u0117\u0161rios ir minta ne tik vabzd\u017eiais ar \u017euvimis, bet ir kitais varliagyviais, ropliais, pauk\u0161\u010diais bei smulkiais \u017einduoliais.<\/p>\n
Kod\u0117l Arizonoje tai virto problema?<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad vietin\u0117 fauna ilg\u0105 laik\u0105 netur\u0117jo evoliuci\u0161kai susiformavusios apsaugos nuo tokio dyd\u017eio ir elgsenos pl\u0117\u0161r\u016bno. D\u0117l to bulvarli\u0173 atsiradimas kai kuriose buvein\u0117se sutrikd\u0117 nat\u016bralias mitybos grandines, o labiausiai nukent\u0117jo su vandens buvein\u0117mis susijusios r\u016b\u0161ys.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 siejamas su \u0161iaurine meksikine juostine gyvate, kurios i\u0161likimas priklauso nuo vandens ir pakran\u010di\u0173 zon\u0173. \u0160i gyvat\u0117 med\u017eioja varles ir smulki\u0105 \u017euv\u012f, ta\u010diau bulvarli\u0173 invazija suk\u016br\u0117 paradoks\u0105: jaunikliai ir buo\u017egalviai tampa lengvu grobiu, o u\u017eaugusios bulvarl\u0117s pa\u010dios gali med\u017eioti jaunas gyvates.<\/p>\n
Toks spaudimas populiacijai ypa\u010d pavojingas tod\u0117l, kad jaunos gyvat\u0117s da\u017enai \u017e\u016bsta dar nesulaukusios reprodukcinio am\u017eiaus. Net jei dalis suaugusi\u0173 individ\u0173 i\u0161lieka, prarasta jaunikli\u0173 karta ilgainiui gali lemti spart\u0173 visos populiacijos ma\u017e\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Didelis vaisingumas ir greitas plitimas<\/p>\n
Bulvarli\u0173 kontrol\u0119 apsunkina j\u0173 vaisingumas: viena patel\u0117 per ner\u0161t\u0105 gali pad\u0117ti de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 ikr\u0173. D\u0117l tokio reprodukcijos tempo net ir po intensyvesni\u0173 gaudymo kampanij\u0173 populiacijos gali gana greitai atsikurti, jei buvein\u0117s i\u0161lieka tinkamos.<\/p>\n
Ne ma\u017eesn\u0117 problema yra j\u0173 judrumas sausumoje. Tyrimuose fiksuota, kad jaunos bulvarl\u0117s per kelias savaites gali nukeliauti daugiau nei 10 kilometr\u0173, tod\u0117l net ir sutvarkius vien\u0105 telkin\u012f atsiranda rizika, kad invazin\u0117 r\u016b\u0161is sugr\u012f\u0161 i\u0161 kaimynini\u0173 teritorij\u0173.<\/p>\n
K\u0105 daro gamtosaugininkai?<\/p>\n
Nuo pra\u0117jusio am\u017eiaus pabaigos Arizonoje taikomos \u012fvairios priemon\u0117s, skirtos suma\u017einti bulvarli\u0173 gaus\u0105 ten, kur gyvena reti vietiniai gyv\u016bnai. Da\u017eniausiai naudojami tinklai, sp\u0105stai ir rankinis gaudymas, o kai kuriais atvejais vandens telkiniai laikinai nusekinami, siekiant sunaikinti suaug\u0117lius ir nutraukti dauginimosi cikl\u0105.<\/p>\n
Tokios priemon\u0117s kai kur dav\u0117 ap\u010diuopiam\u0173 rezultat\u0173: u\u017efiksuota teritorij\u0173, kuriose bulvarles pavyko visi\u0161kai pa\u0161alinti, o v\u0117liau prad\u0117jo atsikurti vietini\u0173 varli\u0173 populiacijos. Vis d\u0117lto ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad ilgalaik\u0117 s\u0117km\u0117 priklauso nuo nuoseklios prie\u017ei\u016bros, buveini\u0173 b\u016bkl\u0117s ir pakartotinio plitimo prevencijos.<\/p>\n
\u0160i istorija Arizonoje vis da\u017eniau minima kaip pamoka, kaip \u201egeras sumanymas\u201c trumpuoju laikotarpiu gali virsti brangiai kainuojan\u010dia invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 valdymo problema. Mokslininkai primena, kad net ir \u012fprastai atrodantys gyv\u016bnai, perkelti \u012f nauj\u0105 region\u0105, gali tapti rimta gr\u0117sme biologinei \u012fvairovei.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie\u0161 100 met\u0173 Arizonoje kaip maisto \u0161altinis \u012fkurdintos bulvarl\u0117s i\u0161plito ir \u0117m\u0117 kelti gr\u0117sm\u0119 retoms vietin\u0117ms gyvat\u0117ms bei ekosistemoms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[13108,685,38473,101,1482,3686,6066],"miestas":[],"class_list":["post-49811","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-arizona","tag-biologine-ivairove","tag-bulvarles","tag-ekologija","tag-gyvates","tag-invazines-rusys","tag-varliagyviai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49811","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49811"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49811\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49811"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49811"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49811"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49811"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}