1889 metais \u012f negyvenam\u0105 Manavatavio (Did\u017ei\u0105j\u0105) sal\u0105 netoli Naujosios Zelandijos buvo atgabentos keturios namin\u0117s o\u017ekos. Tuo metu toks sprendimas atrod\u0117 prakti\u0161kas: j\u016breiviai ir bangini\u0173 med\u017eiotojai neretai palikdavo gyv\u016bn\u0173 atokiose salose kaip maisto atsarg\u0105 nelaim\u0117s atveju.<\/p>\n
Izoliuotoje saloje o\u017ekos rado palankias s\u0105lygas daugintis, nes netr\u016bko augalijos, o nat\u016brali\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173, galin\u010di\u0173 reguliuoti populiacij\u0105, nebuvo. Per kelis de\u0161imtme\u010dius i\u0161 keli\u0173 gyv\u016bn\u0173 susiformavo \u0161imtus individ\u0173 siekianti banda.<\/p>\n
Po 57 met\u0173 \u017emon\u0117ms sugr\u012f\u017eus \u012f sal\u0105 paai\u0161k\u0117jo, kad poky\u010diai neapsiribojo vien gausesniais gyv\u016bnais.<\/p>\n
Did\u017eiausias sm\u016bgis teko augalijai: o\u017ekos intensyviai gano ir \u0117da ne tik \u017eol\u0119, bet ir kr\u016bmus, jaunas med\u017ei\u0173 at\u017ealas, pla\u010dialapius augalus. Tokiose ma\u017eose sal\u0173 ekosistemose augal\u0173 danga yra kriti\u0161kai svarbi, nes ji saugo dirvo\u017eem\u012f nuo erozijos ir sudaro buveines vabzd\u017eiams, pauk\u0161\u010diams bei kitiems gyv\u016bnams.<\/p>\n
Ilgainiui buvo pasteb\u0117ta, kad nykstant augalams dirvo\u017eemis praranda stabilum\u0105, vietomis i\u0161mindomas, o kartu ma\u017e\u0117ja ir r\u016b\u0161i\u0173, priklausom\u0173 nuo tankesn\u0117s augmenijos, galimyb\u0117s maitintis bei veistis. Tai tipinis invazini\u0173 arba \u017emogaus \u012fve\u017et\u0173 \u017eol\u0117d\u017ei\u0173 poveikio scenarijus salose, kur vietin\u0117s r\u016b\u0161ys evoliuci\u0161kai nebuvo prisitaikiusios prie tokio intensyvaus ganymo.<\/p>\n
Naujosios Zelandijos Gamtos apsaugos departamento (DOC) apra\u0161omuose salos tyrimuose pabr\u0117\u017eiama, kad dalis vietini\u0173 augal\u0173 priart\u0117jo prie i\u0161nykimo ribos. Dar XIX am\u017eiaus pabaigoje sal\u0105 lank\u0119 botanikai fiksavo r\u016b\u0161is, kuri\u0173 v\u0117lesni tyr\u0117jai jau neberado.<\/p>\n
Vienu ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 laikomas itin retas augalas Pennantia baylisiana, kuris tam tikru laikotarpiu buvo \u017einomas tik i\u0161 vieno egzemplioriaus. Mokslininkai augal\u0173 nykim\u0105 siejo su ilgalaikiu o\u017ek\u0173 buvimu ir nuolatiniu at\u017eal\u0173 bei lapijos nu\u0117dimu.<\/p>\n
1946 metais, pra\u0117jus 57 metams nuo keturi\u0173 o\u017ek\u0173 atgabenimo, buvo organizuota ekspedicija gyv\u016bnams i\u0161 salos i\u0161gabenti. Operacija truko kiek daugiau nei m\u0117nes\u012f, o i\u0161 salos buvo i\u0161ve\u017etos 393 o\u017ekos.<\/p>\n
\u0160is skai\u010dius tapo ai\u0161kiu priminimu, kaip greitai populiacija gali i\u0161augti be nat\u016brali\u0173 ribojan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Ma\u017eoje teritorijoje net ir keli \u0161imtai \u017eol\u0117d\u017ei\u0173 gali i\u0161 esm\u0117s perkurti kra\u0161tovaizd\u012f ir pakeisti r\u016b\u0161i\u0173 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n
Pa\u0161alinus o\u017ekas augalija prad\u0117jo pama\u017eu atsikurti: gr\u012f\u017eo \u017eoliniai augalai, v\u0117liau \u0117m\u0117 at\u017eelti ir sumed\u0117jusi augmenija. Ta\u010diau ekosistema ne visada gali paprastai sugr\u012f\u017eti \u012f buvusi\u0105 b\u016bkl\u0119, ypa\u010d jei per kelis de\u0161imtme\u010dius dalis r\u016b\u0161i\u0173 sp\u0117jo i\u0161nykti vietoje.<\/p>\n
Gamtosaugininkai pabr\u0117\u017eia, kad salose invazini\u0173 \u017einduoli\u0173 kontrol\u0117 da\u017enai tampa vienu efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 atkurti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119. Manavatavio istorija \u0161iandien minima kaip pamoka, kod\u0117l net \u201enedidelis\u201c \u017emogaus \u012fsiki\u0161imas izoliuotoje gamtos sistemoje gali tur\u0117ti ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1889 metais \u012f Manavatavio sal\u0105 atgabentos keturios o\u017ekos per 57 metus i\u0161augo iki \u0161imt\u0173 ir smarkiai pakeit\u0117 augalij\u0105 bei vis\u0105 ekosistem\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,7358,3686,12059,32507,38474],"miestas":[],"class_list":["post-49812","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-gamtos-apsauga","tag-invazines-rusys","tag-naujoji-zelandija","tag-ozkos","tag-salu-ekosistemos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49812","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49812"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49812\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49812"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49812"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49812"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49812"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}