Vakar\u0173 Teksase dar 1985 metais aptikta fosilija, ilgus de\u0161imtme\u010dius laikyta jaunu v\u0117\u017eiagyviu, pasirod\u0117 esanti visi\u0161kai nauja, mokslui anks\u010diau neapra\u0161yta vabzd\u017ei\u0173 r\u016b\u0161is. Naujas tyrimas rodo, kad ma\u017edaug prie\u0161 324 mln. met\u0173 gyven\u0119s organizmas priklaus\u0117 \u0161e\u0161iakoj\u0173 (hexapod\u0173) linijai, nors i\u0161siskyr\u0117 ne\u012fprasta sandara.<\/p>\n
Mokslininkai nauj\u0105 r\u016b\u0161\u012f pavadino Chosha praecursor ir pabr\u0117\u017e\u0117, kad ji turi 24 irkl\u0105 primenan\u010dias kojas, o ne \u012fprastas \u0161e\u0161ias, b\u016bdingas \u0161iuolaikiniams vabzd\u017eiams. Tokia anatomija ilgai klaidino, nes fosilija buvo aptikta sluoksniuose kartu su kitais vandens nariuotakojais, o \u012fspaudas tamsiame akmenyje buvo sunkiai \u012fskaitomas.<\/p>\n
Per\u017ei\u016bra tapo \u012fmanoma pasitelkus kry\u017emi\u0161kai poliarizuotos \u0161viesos vaizdinim\u0105, kuris suma\u017eina atspind\u017eius ir leid\u017eia geriau matyti smulkias strukt\u016bras. Taip tyr\u0117jai ai\u0161kiau identifikavo galvos ir anten\u0173 po\u017eymius bei kitus bruo\u017eus, b\u016bdingus ankstyviesiems vabzd\u017eiams, bet kartu fiksavo ir v\u0117\u017eiagyvius primenant\u012f pilvel\u012f.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 filogenetin\u0117 rekonstrukcija rodo, kad Chosha praecursor yra \u0161e\u0161iakojis, tod\u0117l labiausiai tik\u0117tina, kad tai anksti atsiskyr\u0119s vabzdys\u201c, \u2013 teigiama tyrime.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, ypa\u010d intriguoja pilvelyje matomi, \u017eiaunas primenantys priedai, kurie gali rodyti pusiau vandens gyvenimo b\u016bd\u0105. Tai sustiprina hipotez\u0119, kad ankstyv\u0173j\u0173 vabzd\u017ei\u0173 per\u0117jimas i\u0161 vandens \u012f sausum\u0105 gal\u0117jo b\u016bti ne staigus, o laipsni\u0161kas, apimantis pakran\u010di\u0173 ir \u0161lapyni\u0173 aplinkas.<\/p>\n
Dar vienas svarbus kontekstas \u2013 vadinamoji \u0161e\u0161iakoj\u0173 spraga, kai fosilij\u0173 \u012fra\u0161e tr\u016bksta ai\u0161ki\u0173 radini\u0173, o genetiniai laiko modeliai rodo senesn\u0119 kilm\u0119 nei leid\u017eia patvirtinti i\u0161kasenos. Naujoji fosilijos interpretacija, kartu su kit\u0173 m\u012fsling\u0173 ankstyv\u0173j\u0173 \u0161e\u0161iakoj\u0173 per\u017ei\u016bra, gali pad\u0117ti geriau suderinti \u0161iuos du \u012frodym\u0173 \u0161altinius.<\/p>\n
\u0160is atradimas svarbus ne tik d\u0117l naujos r\u016b\u0161ies, bet ir d\u0117l platesnio vaizdo: jis primena, kad ankstyv\u0173j\u0173 vabzd\u017ei\u0173 evoliucijoje gal\u0117jo egzistuoti daug \u012fvairesni k\u016bno planai nei v\u0117liau nusistov\u0117jusios \u0161e\u0161i\u0173 koj\u0173 \u201etaisykl\u0117s\u201c. Mokslininkai tikisi, kad pa\u017eangesni vaizdinimo metodai ir kit\u0173 sen\u0173 kolekcij\u0173 per\u017ei\u016bra atskleis daugiau pana\u0161i\u0173 klaidingai priskirt\u0173 fosilij\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
324 mln. met\u0173 fosilija, de\u0161imtme\u010dius laikyta v\u0117\u017eiagyviu, perklasifikuota: tai nauja vabzd\u017ei\u0173 r\u016b\u0161is su 24 kojomis ir \u017eiaunas primenan\u010diais priedais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":49829,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3211,1525,38493,10098,1529,1777,711],"miestas":[],"class_list":["post-49828","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-evoliucija","tag-fosilijos","tag-hexapodai","tag-nature","tag-paleontologija","tag-teksasas","tag-vabzdziai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49828","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49828"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49828\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49829"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49828"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49828"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49828"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49828"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}