Art\u0117jant mokslo met\u0173 prad\u017eiai Europos \u0161vietimo sistemos v\u0117l atsiduria po didinamuoju stiklu: auga pragyvenimo i\u0161laidos, ry\u0161k\u0117ja socialin\u0117 atskirtis, o dalies mokini\u0173 baziniai geb\u0117jimai prast\u0117ja. Tod\u0117l vis garsiau keliama dilema, ar didesn\u0117s valstyb\u0117s i\u0161laidos \u0161vietimui i\u0161 ties\u0173 duoda ap\u010diuopiam\u0105 gr\u0105\u017e\u0105.<\/p>\n
Naujausia Eurostato ir EBPO duomen\u0173 analiz\u0117 rodo paradoks\u0105: kai kurios \u0161alys \u012f \u0161vietim\u0105 investuoja itin daug, ta\u010diau mokini\u0173 pasiekimai ne visuomet atitinka l\u016bkes\u010dius. Tai rei\u0161kia, kad svarbu ne tik bendra i\u0161laid\u0173 suma, bet ir tai, kaip tiksliai bei efektyviai jos panaudojamos.<\/p>\n
Europos S\u0105jungos vald\u017eios sektorius 2023 metais \u0161vietimui i\u0161 viso skyr\u0117 apie 806 mlrd. eur\u0173. Tai sudar\u0117 ma\u017edaug 4,7 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o per de\u0161imtmet\u012f \u0161is rodiklis \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo, nors pandemijos metais laikinai buvo \u0161oktel\u0117j\u0119s.<\/p>\n
Pagal \u0161vietimo i\u0161laidas kaip BVP dal\u012f tarp Eurostato pateikiam\u0173 valstybi\u0173 i\u0161siskyr\u0117 \u0160vedija, skyrusi 6,8 proc. BVP. Daugiau nei 6 proc. BVP \u0161vietimui taip pat skyr\u0117 Suomija, Islandija, Belgija ir Danija, o apa\u010dioje liko Rumunija ir Graikija, atitinkamai apie 3 proc. ir 3,33 proc.<\/p>\n
Vis d\u0117lto vien BVP dalis neatskleid\u017eia, kiek reali\u0173 i\u0161tekli\u0173 tenka vienam mokiniui, nes skiriasi \u0161ali\u0173 paj\u0117gumas, kain\u0173 lygis ir mokini\u0173 skai\u010dius. D\u0117l to vertinant da\u017enai naudojami perkam\u0105j\u0105 gali\u0105 sulyginantys rodikliai, leid\u017eiantys tiksliau palyginti, kiek valstyb\u0117 gali nupirkti u\u017e tuos pinigus.<\/p>\n
Lyginant i\u0161laidas vienam mokiniui pagal perkam\u0105j\u0105 gali\u0105 matyti, kad auk\u0161tas BVP procentas ne visada rei\u0161kia did\u017eiausias sumas vienam besimokan\u010diajam. Pavyzd\u017eiui, Liuksemburgas 2022 metais \u0161vietimui skyr\u0117 3,74 proc. BVP, ma\u017eiau u\u017e ES vidurk\u012f, ta\u010diau pagal i\u0161laidas vienam mokiniui buvo pirmas.<\/p>\n
Kita medalio pus\u0117 matoma Bulgarijoje: \u0161vietimui skiriama BVP dalis buvo arti ES vidurkio, ta\u010diau i\u0161laidos vienam mokiniui buvo ma\u017eiausios. Did\u017eiosiose ekonomikose vaizdas taip pat nevienodas: Vokietijos BVP dalis buvo arti vidurkio, bet i\u0161laidos vienam mokiniui buvo gerokai didesn\u0117s u\u017e ES vidurk\u012f, o Pranc\u016bzijoje, nepaisant santykinai didel\u0117s BVP dalies, suma vienam mokiniui buvo kiek ma\u017eesn\u0117 u\u017e vidurk\u012f.<\/p>\n
Rezultat\u0173 palyginimui da\u017eniausiai pasitelkiami EBPO PISA tyrimai, kurie vertina 15-me\u010di\u0173 skaitymo, matematikos ir gamtos moksl\u0173 geb\u0117jimus. PISA i\u0161skiria mokinius, nepasiekian\u010dius 2 lygio, kuris laikomas baziniu slenks\u010diu, reikalingu visaver\u010diam dalyvavimui visuomen\u0117je.<\/p>\n
PISA 2022 duomenys parod\u0117 prast\u0117jan\u010dias tendencijas: ES vidutini\u0161kai 26,2 proc. mokini\u0173 buvo \u017eem\u0173 pasiekim\u0173 skaityme, o 29,5 proc. matematikos srityje. Palyginti su 2012 met\u0173 rodikliais, abi dalys i\u0161augo, o tai sustiprino klausim\u0105, ar investicijos nukreipiamos \u012f veiksmingiausias priemones.<\/p>\n
Skirtumai tarp \u0161ali\u0173 ry\u0161k\u016bs: Estijoje \u017eem\u0173 pasiekim\u0173 matematikos srityje dalis buvo viena ma\u017eiausi\u0173 ES, o gerus rezultatus demonstravo ir Airija bei Danija. Tuo pat metu kai kurios valstyb\u0117s, kuri\u0173 i\u0161laidos vienam mokiniui didesn\u0117s u\u017e ES vidurk\u012f, fiksavo prastesnius rezultatus, o kai kurios, investuojan\u010dios ma\u017eiau, pasirod\u0117 geriau nei b\u016bt\u0173 galima tik\u0117tis.<\/p>\n
Didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro ir socialinis fonas: PISA 2022 atskleid\u0117, kad mokini\u0173 i\u0161 ma\u017eiausiai palankios socioekonomin\u0117s grup\u0117s rezultatai \u017eenkliai blogesni nei i\u0161 labiausiai palankios. Tai rodo, kad vien bendras biud\u017eetas nekompensuoja nelygyb\u0117s, jei pinigai nepasiekia pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173 mokini\u0173 ir mokykl\u0173.<\/p>\n
Europos Komisija, vertindama keli\u0105 \u012f 2030 met\u0173 tikslus, pabr\u0117\u017eia, kad ES dar toli nuo siekio suma\u017einti bazini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 nepasiekian\u010di\u0173 mokini\u0173 dal\u012f iki ma\u017eiau nei 15 proc. Iki tol, pasak ekspert\u0173, svarbiausia taps kryptingos investicijos: mokytoj\u0173 rengimas ir darbo s\u0105lygos, individualizuotas mokymas, atnaujintos programos ir tikslingas technologij\u0173, \u012fskaitant DI sprendimus, panaudojimas mokymosi spragoms ma\u017einti.<\/p>\n
Prognozuojami demografiniai poky\u010diai gali suteikti galimyb\u0119 daugiau investuoti \u012f kiekvien\u0105 mokin\u012f net ir neauginant bendro biud\u017eeto. Ta\u010diau \u0161ali\u0173 palyginimai rodo ai\u0161ki\u0105 pamok\u0105: atsakymas slypi ne vien skai\u010diuose, o prioritetuose ir valstyb\u0117s geb\u0117jime pinigus paversti realiais mokymosi rezultatais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europos \u0161alys \u0161vietimui skiria labai skirtingas sumas, ta\u010diau PISA duomenys rodo, kad didesn\u0117s i\u0161laidos ne visada rei\u0161kia geresnius mokini\u0173 geb\u0117jimus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":49848,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[5153,11187,667,5161,4025,38511,6124],"miestas":[],"class_list":["post-49847","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-bvp","tag-ebpo","tag-europos-komisija","tag-eurostat","tag-mokiniai","tag-pisa","tag-svietimo-finansavimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49847","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49847"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49847\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49848"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49847"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49847"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49847"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49847"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}