Internete v\u0117l i\u0161plito NASA marsaeigio \u201eCuriosity\u201c 2023 metais daryta Marso nuotrauka, kurioje kair\u0117je kadro pus\u0117je matomas tamsus, med\u016bz\u0105 primenantis siluetas. D\u0117l \u201e\u010diuptuvus\u201c primenan\u010di\u0173 linij\u0173 vaizdas kai kam suk\u0117l\u0117 sp\u0117liones apie ne\u012fprastus rei\u0161kinius Marso atmosferoje.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pats kadras labiau primena ne objekt\u0105 vir\u0161 pavir\u0161iaus, o trumpalaik\u012f vaizdo defekt\u0105. Tam yra ai\u0161ki prie\u017eastis: \u201eCuriosity\u201c da\u017enai fotografuoja t\u0105 pat\u012f vaizd\u0105 kelis kartus i\u0161 eil\u0117s, kad b\u016bt\u0173 galima palyginti kadrus ir atmesti atsitiktinius trukd\u017eius.<\/p>\n
\u0160is \u201emed\u016bzos\u201c pavidalo tamsus d\u0117muo matomas tik viename kadre, o kituose, darytuose vos keliolika sekund\u017ei\u0173 prie\u0161 tai, jo n\u0117ra. Toks \u201eatsirado ir dingo\u201c efektas b\u016bdingas ne realiems aplinkos objektams, o kameros jutiklyje susidariusiems artefaktams.<\/p>\n
NASA ne kart\u0105 yra paai\u0161kinusi, kad tolimose misijose kamer\u0173 jutikliai kartais u\u017efiksuoja kosmini\u0173 daleli\u0173 p\u0117dsakus. Tokie artefaktai nuotraukose gali atrodyti ir kaip ry\u0161k\u016bs ta\u0161kai ar br\u016bk\u0161niai, ir kaip tams\u016bs plotai, priklausomai nuo to, kaip dalel\u0117 paveikia silicio detektori\u0173.<\/p>\n
Kosminiai spinduliai yra didel\u0117s energijos dalel\u0117s, nuolat skriejan\u010dios i\u0161 kosmoso. \u017dem\u0117je mus i\u0161 dalies saugo magnetinis laukas ir stora atmosfera, tod\u0117l didel\u0117 dalis \u0161i\u0173 daleli\u0173 arba nukreipiamos, arba \u201ei\u0161sikrauna\u201c auk\u0161tai atmosferoje.<\/p>\n
Marsas tokios apsaugos beveik neturi: planetos globalus magnetinis laukas yra menkas, o atmosfera labai reta, tod\u0117l pavir\u0161i\u0173 ir \u012frang\u0105 da\u017eniau pasiekia didel\u0117s energijos dalel\u0117s. D\u0117l to marsaeigi\u0173 kamerose periodi\u0161kai pasitaikantys vienkartiniai \u201eglitch\u201c tipo defektai laikomi tik\u0117tinu ir gerai \u017einomu rei\u0161kiniu.<\/p>\n
\u201eI\u0161 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u201eCuriosity\u201c gaunam\u0173 nuotrauk\u0173 beveik kas savait\u0119 matome kadrus su ry\u0161kiais ta\u0161kais, kuriuos sukelia dalel\u0117s, pataikan\u010dios \u012f detektori\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 NASA reaktyvinio jud\u0117jimo laboratorijos vaizdinimo specialistas Justinas Maki.<\/p>\n
Nors konkretaus \u201emed\u016bzos\u201c kadro be papildomos misijos komandos analiz\u0117s ne\u012fmanoma absoliu\u010diai vienareik\u0161mi\u0161kai priskirti vienam mechanizmui, keli\u0173 kadr\u0173 palyginimas rodo ai\u0161ki\u0105 krypt\u012f. Labiausiai tik\u0117tina, kad \u201emed\u016bza\u201c atsirado pa\u010dioje kameroje ar apdorojimo grandin\u0117je, o ne Marso danguje ar ant pavir\u0161iaus.<\/p>\n
Tuo pat metu tokios istorijos primena, kaip sud\u0117tinga yra fotografuoti ir tirti aplink\u0105 planetoje, kurioje technika nuolat veikiama spinduliuot\u0117s. \u201eCuriosity\u201c ir kiti marsaeigiai toliau renka duomenis apie Marso geologij\u0105 ir aplinkos s\u0105lygas, o pana\u0161\u016bs \u201ekeisti\u201c kadrai da\u017eniausiai tampa proga geriau paai\u0161kinti, kaip i\u0161 ties\u0173 veikia kosminiai prietaisai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Internete plinta \u201eCuriosity\u201c kadras su med\u016bz\u0105 primenan\u010diu \u0161e\u0161\u0117liu Marse, ta\u010diau labiausiai tik\u0117tina, kad tai kosmini\u0173 daleli\u0173 sukeltas kameros artefaktas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":49860,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1543,38520,4541,1545,38521,1544],"miestas":[],"class_list":["post-49859","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-curiosity","tag-jpl","tag-kosminiai-spinduliai","tag-marsas","tag-marso-misijos","tag-nasa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49859","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49859"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49859\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49860"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49859"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49859"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49859"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49859"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}