VI am\u017eiuje gyvenusi frank\u0173 karalien\u0117 Arnegunda buvo palaidota i\u0161skirtinai turtingai: sarkofage rasta \u0161ilko drabu\u017ei\u0173 fragment\u0173, aukso ir granat\u0173 papuo\u0161al\u0173, dir\u017eo bei avalyn\u0117s detali\u0173. Vienas \u017eiedas su \u012fra\u0161u leido patikimai nustatyti, kad kapas priklaus\u0117 b\u016btent jai.<\/p>\n
Ta\u010diau did\u017eiausi\u0105 klausim\u0105 tyr\u0117jams k\u0117l\u0117 ne brangenyb\u0117s, o organin\u0117 liekana, kuri tokiomis s\u0105lygomis paprastai nei\u0161silaiko. Karalien\u0117s k\u016bnas daugiausia buvo suir\u0119s, bet vienas plautis ka\u017ekokiu b\u016bdu i\u0161liko net apie 1 400 met\u0173.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad tai gal\u0117jo lemti atsitiktinai susiklos\u010diusios kapo s\u0105lygos, pavyzd\u017eiui, dr\u0117gm\u0117, temperat\u016bra ar mikroorganizm\u0173 aktyvumas. Visgi v\u0117lesni tyrimai parod\u0117, kad vien tik \u201es\u0117km\u0117s\u201c paai\u0161kinimo nepakanka.<\/p>\n
2016 metais bioantropolog\u0117 Raffaella Bianucci i\u0161likus\u012f audin\u012f analizavo elektronin\u0117s mikroskopijos metodais. Rezultatai leido daryti i\u0161vad\u0105, kad plau\u010dio i\u0161silaikym\u0105 grei\u010diausiai sustiprino s\u0105moningas k\u016bno konservavimas po mirties.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, Arnegundai gal\u0117jo b\u016bti taikyta mumifikavimo forma, primenanti kai kurias senov\u0117s Romoje ir Egipte \u017einotas praktikas. \u0160iuo atveju tai nebuvo klasikinis vidini\u0173 organ\u0173 pa\u0161alinimas: manoma, kad balzamavimo med\u017eiagos pateko \u012f k\u016bn\u0105 per burn\u0105 ir gal\u0117jo pasiekti kv\u0117pavimo takus.<\/p>\n
Papildom\u0105 vaidmen\u012f, tik\u0117tina, suvaidino kapo aplinkoje buvusios med\u017eiagos ir j\u0173 chemin\u0117s s\u0105veikos. Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad plautyje esan\u010dios med\u017eiagos gal\u0117jo reaguoti su vario detale, buvusia puo\u0161niame karalien\u0117s dir\u017ee, taip sustiprindamos audini\u0173 konservacij\u0105.<\/p>\n
Prie ilgaam\u017ei\u0161kumo gal\u0117jo prisid\u0117ti ir paties organo ypatyb\u0117s: plau\u010diai kai kuriais atvejais gali irti l\u0117\u010diau nei kiti organai d\u0117l savo strukt\u016bros bei tam tikr\u0173 l\u0105stelini\u0173 proces\u0173. Vis d\u0117lto \u0161iuo atveju lemiama, kaip manoma, buvo keli\u0173 veiksni\u0173 kombinacija.<\/p>\n
Arnegundos palaikai tapo svarbiu \u012frodymu, kad sud\u0117tingos k\u016bn\u0173 i\u0161saugojimo praktikos gal\u0117jo b\u016bti taikomos ir u\u017e senov\u0117s Egipto rib\u0173, ankstyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 Europoje. Tai taip pat pad\u0117jo geriau suprasti meroving\u0173 elito laidojimo tradicijas ir j\u0173 ry\u0161ius su ankstesn\u0117mis kult\u016brin\u0117mis praktikomis.<\/p>\n
Tyrimai pateik\u0117 \u017eini\u0173 ir apie pa\u010di\u0105 karalien\u0119: manoma, kad mirties metu ji gal\u0117jo b\u016bti ma\u017edaug 60\u201370 met\u0173 am\u017eiaus, o tai VI am\u017eiaus kontekste laikoma ilgu gyvenimu. Kapaviet\u0117s prabanga ir i\u0161likusios aprangos detal\u0117s leido tiksliau rekonstruoti auk\u0161tuomen\u0117s status\u0105 ir to meto reprezentacijos \u017eenklus.<\/p>\n
Istorikams ir bioantropologams \u0161is plautis i\u0161 pavien\u0117s m\u012fsl\u0117s virto informacijos \u0161altiniu apie chemij\u0105, laidojimo ritualus ir socialin\u0119 hierarchij\u0105. Naujos analiz\u0117s rodo, kad net ir labai senos organin\u0117s liekanos gali atskleisti daugiau, nei buvo \u012fmanoma \u012fsivaizduoti ankstesniais de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai ai\u0161kinasi, kaip VI am\u017eiaus frank\u0173 karalien\u0117s Arnegundos plautis i\u0161liko apie 1 400 met\u0173: \u012ftariama balzamavimo ir kapo chemijos kombinacija.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":49954,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,38597,38601,38602,38599,38598,38600],"miestas":[],"class_list":["post-49953","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-arnegunda","tag-bioantropologija","tag-elektronine-mikroskopija","tag-frankai","tag-merovingai","tag-mumifikacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49953","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49953"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49953\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49954"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49953"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49953"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49953"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49953"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}