{"id":49955,"date":"2026-08-28T18:36:23","date_gmt":"2026-08-28T18:36:23","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/28\/mokslininkai-perrase-gyvybes-zemelapi-atrado-naujus-biorusiu-zidinius-kai-kurie-nyksta\/"},"modified":"2026-08-28T18:36:23","modified_gmt":"2026-08-28T18:36:23","slug":"mokslininkai-perrase-gyvybes-zemelapi-atrado-naujus-biorusiu-zidinius-kai-kurie-nyksta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/28\/mokslininkai-perrase-gyvybes-zemelapi-atrado-naujus-biorusiu-zidinius-kai-kurie-nyksta\/","title":{"rendered":"Mokslininkai perra\u0161\u0117 gyvyb\u0117s \u017eem\u0117lap\u012f: atrado naujus bior\u016b\u0161i\u0173 \u017eidinius, kai kurie nyksta"},"content":{"rendered":"<h2>Hotspotai atsiranda ten, kur nesitik\u0117ta<\/h2>\n<p>Nauja tarptautin\u0117 analiz\u0117 rodo, kad per pastar\u0105j\u012f \u0161imtmet\u012f pasaulio biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s \u017eem\u0117lapis reik\u0161mingai pasikeit\u0117. Mokslininkai nustat\u0117, jog nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atradimai ne tik papildo s\u0105ra\u0161us, bet ir perstumia regionus, laikomus svarbiausiais biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s \u017eidiniais.<\/p>\n<p>Tokie ypa\u010d r\u016b\u0161imis turtingi plotai vadinami biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s hotspotais, o dalis j\u0173 i\u0161ry\u0161k\u0117ja vietov\u0117se, kurios anks\u010diau nebuvo laikomos i\u0161skirtin\u0117mis. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai turi tiesiogini\u0173 pasekmi\u0173 gamtosaugos prioritetams ir finansavimui.<\/p>\n<h2>Dar daug r\u016b\u0161i\u0173 lieka ne\u017einomos<\/h2>\n<p>Mokslas vis dar n\u0117ra apra\u0161\u0119s didel\u0117s dalies \u017dem\u0117s gyvyb\u0117s form\u0173. Vertinimai rodo, kad formalioje taksonomijoje gali b\u016bti ne\u012ftvirtinta apie 80 proc. augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o tai rei\u0161kia, jog reali \u012fvairov\u0117 yra gerokai didesn\u0117 nei matome duomen\u0173 baz\u0117se.<\/p>\n<p>Kasmet apra\u0161oma daugiau nei 2 000 nauj\u0173 induo\u010di\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, ta\u010diau mokslininkai \u012ftaria, kad dar iki 100 000 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gali b\u016bti neatrastos arba neapra\u0161ytos. Net \u017einduoli\u0173 grup\u0117je, kuri laikoma viena geriausiai i\u0161tirt\u0173, atradim\u0173 tempas i\u0161lieka pastebimas.<\/p>\n<h2>Per \u0161imtmet\u012f apra\u0161yta beveik 40 proc. \u0161iandien \u017einom\u0173 r\u016b\u0161i\u0173<\/h2>\n<p>Publikacijoje, paskelbtoje \u017eurnale \u201eEcology Letters\u201c, analizuota, kaip 1920\u20132020 met\u0173 laikotarpiu kito sausumos stuburini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atradim\u0173 geografija. \u012e analiz\u0119 \u012ftraukta daugiau kaip 9 700 pauk\u0161\u010di\u0173, 5 200 \u017einduoli\u0173, 8 600 ropli\u0173 ir 7 200 varliagyvi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad per \u0161imtmet\u012f mokslas atrado ir pavadino beveik 40 proc. vis\u0173 dabar \u017einom\u0173 sausumos stuburini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Daugiausia nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 aptikta tropikuose, ypa\u010d dr\u0117gnuose mi\u0161kuose, kur biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 tradici\u0161kai yra did\u017eiausia.<\/p>\n<p>\u201eTai n\u0117ra vien statistika: kai atsiranda nauj\u0173 duomen\u0173, kei\u010diasi ir tai, k\u0105 laikome svarbiausiais pasaulio biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s centrais\u201c, \u2013 teigiama tyrime.<\/p>\n<p>Analiz\u0117 parod\u0117 ir ry\u0161kius regioninius skirtumus. Naujosios Gvin\u0117jos kaln\u0173 mi\u0161kuose fiksuotas itin spartus nauj\u0173 \u017einduoli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 apra\u0161ymas, o Australija i\u0161siskyr\u0117 ropli\u0173 \u012fvairove: \u017einom\u0173 ropli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius \u010dia i\u0161augo nuo 376 1920 metais iki 933 2020 metais.<\/p>\n<p>Pasak mokslinink\u0173, nauji atradimai suformavo ir naujus hotspotus, \u012fskaitant Indonezij\u0105, centrin\u0119 And\u0173 dal\u012f Piet\u0173 Amerikoje bei Madagaskar\u0105. Labiausiai persitvark\u0117 varliagyvi\u0173 \u012fvairov\u0117s \u017eem\u0117lapis: ma\u017edaug tre\u010ddalis anks\u010diau i\u0161skirt\u0173 \u017eidini\u0173 u\u017eleido viet\u0105 regionams, kuriuose dabar \u017einoma dar didesn\u0117 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n<p>Pana\u0161i tendencija matoma ir ropli\u0173 atveju. Apie 20 proc. anks\u010diau nurodyt\u0173 ropli\u0173 hotspot\u0173 buvo pranokti nauj\u0173 region\u0173, kuriuose pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais apra\u0161yta daug daugiau r\u016b\u0161i\u0173, \u012fskaitant \u0161iaurin\u0117s Australijos savanas ir kr\u016bmynus.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu gamtosaugai<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai akcentuoja, kad kintanti hotspot\u0173 geografija turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119 saugom\u0173 teritorij\u0173 planavimui. Ypa\u010d svarbu tai, kad dalis naujai i\u0161ry\u0161k\u0117jusi\u0173 \u017eidini\u0173 yra v\u0117sesn\u0117se ar sunkiau pasiekiamose vietov\u0117se, pavyzd\u017eiui, And\u0173 kaln\u0173 ir debes\u0173 mi\u0161kuose, kurie istori\u0161kai buvo pras\u010diau i\u0161tirti.<\/p>\n<p>\u0160iems regionams did\u0117ja rizika d\u0117l klimato kaitos: kylanti temperat\u016bra ir saus\u0117jantys biotopai gali spar\u010diai ma\u017einti r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161likimo galimybes. Papildom\u0105 gr\u0117sm\u0119 kelia mi\u0161k\u0173 naikinimas ir nat\u016brali\u0173 teritorij\u0173 pavertimas \u017eem\u0117s \u016bkiui ar infrastrukt\u016brai.<\/p>\n<p>Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad dalis r\u016b\u0161i\u0173 gali i\u0161nykti dar iki tol, kol bus apra\u0161ytos. D\u0117l to, j\u0173 teigimu, gamtosauga turi remtis ne tik gerai \u017einom\u0173 teritorij\u0173 apsauga, bet ir kryptingais tyrimais, padedan\u010diais identifikuoti iki \u0161iol ne\u012fvertintus biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s \u017eidinius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Per 100 met\u0173 apra\u0161yta beveik 40 proc. \u0161iandien \u017einom\u0173 sausumos stuburini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o nauji atradimai kei\u010dia biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s \u017eidini\u0173 \u017eem\u0117lap\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":49956,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[685,2597,32906,673,2319,37313,6066],"miestas":[],"class_list":["post-49955","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-biologine-ivairove","tag-gamtosauga","tag-hotspotai","tag-klimato-kaita","tag-ropliai","tag-rusiu-atradimai","tag-varliagyviai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49955","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49955"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49955\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49956"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49955"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49955"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49955"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=49955"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}