Mil\u017eini\u0161kas Ramiojo vandenyno a\u0161tuonkojis laikomas vienu sumaniausi\u0173 bestuburi\u0173 ir stebina ne tik dyd\u017eiu.<\/p>\n
\u0160i r\u016b\u0161is, da\u017eniausiai vadinama Ramiojo vandenyno mil\u017eini\u0161ku a\u0161tuonkoju, gali u\u017eaugti iki ma\u017edaug 4 metr\u0173 ilgio, o pavieniai istoriniai apra\u0161ymai mini dar didesnius individus. Tai mink\u0161tak\u016bnis gyv\u016bnas be kaul\u0173, tod\u0117l gali praslysti pro labai siaurus ply\u0161ius ir sl\u0117ptis uol\u0173 ply\u0161iuose.<\/p>\n
A\u0161tuonkojis paprastai b\u016bna rausvai rudos spalvos, ta\u010diau jo i\u0161vaizda greitai kei\u010diasi. Per akimirk\u0105 jis gali pakeisti ne tik spalv\u0105, bet ir odos tekst\u016br\u0105, taip susiliedamas su dugnu ar akmenimis.<\/p>\n
Toks maskavimasis \u012fmanomas d\u0117l speciali\u0173 odos l\u0105steli\u0173, vadinam\u0173 chromatoforais. Jos leid\u017eia a\u0161tuonkojui prisitaikyti prie aplinkos tiek med\u017eiojant, tiek slepiantis nuo didesni\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173.<\/p>\n
Dar viena \u012fsp\u016bdinga savyb\u0117 yra nerv\u0173 sistemos sandara: da\u017enai sakoma, kad \u0161is gyv\u016bnas turi devynis \u201esmegenis\u201c. Vienas pagrindinis nerv\u0173 centras yra k\u016bne, o kiekvienoje i\u0161 a\u0161tuoni\u0173 \u010diuptuv\u0173 yra papildomi nerv\u0173 mazgai, leid\u017eiantys \u010diuptuvams veikti itin savaranki\u0161kai.<\/p>\n
\u010ciuptuvai padengti t\u016bkstan\u010diais siurbtuk\u0173, kurie ne tik tvirtai sugriebia grob\u012f, bet ir padeda \u201ejausti\u201c aplink\u0105. Siurbtukuose esantys cheminiai receptoriai leid\u017eia a\u0161tuonkojui tarsi paragauti to, k\u0105 jis lie\u010dia, tod\u0117l med\u017eiokl\u0117je tai tampa papildomu prana\u0161umu.<\/p>\n
\u012eprastas racionas apima \u017euvis, krevetes, moliuskus, krabus, omarus ir \u0161ukutes. Kai pasitaiko proga, jis gali su\u0117sti ir kitus a\u0161tuonkojus, o kai kuriais atvejais fiksuojami atvejai, kai grobiu tampa ir ma\u017eesni rykliai.<\/p>\n
Med\u017eiokl\u0117je da\u017enai pasirenkama slapta taktika, ypa\u010d tamsiu paros metu. A\u0161tuonkojis pris\u0117lin\u0105s pasinaudoja maskuote, o priart\u0117j\u0119s staigiai puola, sugriebia ir stipriai prilaiko grob\u012f siurbtukais.<\/p>\n
Grobio sutramdymui svarbi ir seil\u0117se esanti toksin\u0117 med\u017eiaga, kuri padeda paraly\u017eiuoti auk\u0105. Grobis neretai tempiamas \u012f sl\u0117ptuv\u0119, kur a\u0161tuonkojis j\u012f su\u0117da saugioje vietoje.<\/p>\n
Nors mil\u017eini\u0161kas a\u0161tuonkojis turi nuod\u0173, paprastai jis n\u0117ra laikomas itin pavojingu \u017emogui, jei n\u0117ra provokuojamas. Didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119 \u017emon\u0117ms kelia kai kurios kitos, gerokai ma\u017eesn\u0117s a\u0161tuonkoj\u0173 r\u016b\u0161ys, kuri\u0173 toksinai yra ypa\u010d stipr\u016bs.<\/p>\n
Vis d\u0117lto laukin\u0117je gamtoje rekomenduojama laikytis atstumo ir nebandyti gyv\u016bno liesti ar erzinti. \u012ekandimo atveju reik\u0117t\u0173 kuo skubiau kreiptis medicinin\u0117s pagalbos, nes reakcija gali b\u016bti skausminga ir sukelti komplikacij\u0173.<\/p>\n
Pastaraisiais metais mokslinink\u0173 d\u0117mesys a\u0161tuonkojams nema\u017e\u0117ja: jie tiriami d\u0117l i\u0161skirtini\u0173 problem\u0173 sprendimo geb\u0117jim\u0173, prisitaikymo ir sud\u0117tingos nerv\u0173 sistemos. \u0160ie gyv\u016bnai vis da\u017eniau minimi kaip pavyzdys, kad auk\u0161tas intelektas gali vystytis ir labai toli nuo \u017emogaus evoliucin\u0117s linijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ramiojo vandenyno mil\u017eini\u0161kas a\u0161tuonkojis stebina devyni\u0173 \u201esmegen\u0173\u201c nerv\u0173 sistema, maskuote ir med\u017eiokle, kai grobiu tampa net ma\u017eesni rykliai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[1527,34458,7431,101,6188,2320,2323],"miestas":[],"class_list":["post-50095","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-astuonkojai","tag-bestuburiai","tag-chromatoforai","tag-ekologija","tag-juru-biologija","tag-plesrunai","tag-ramusis-vandenynas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50095","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50095"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50095\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50095"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50095"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50095"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=50095"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}