{"id":50105,"date":"2026-08-29T11:50:23","date_gmt":"2026-08-29T11:50:23","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/29\/mokslininkai-aptiko-6-paslaptingas-strukturas-beveik-2-900-km-gylyje-ka-tai-keicia\/"},"modified":"2026-08-29T11:50:23","modified_gmt":"2026-08-29T11:50:23","slug":"mokslininkai-aptiko-6-paslaptingas-strukturas-beveik-2-900-km-gylyje-ka-tai-keicia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/29\/mokslininkai-aptiko-6-paslaptingas-strukturas-beveik-2-900-km-gylyje-ka-tai-keicia\/","title":{"rendered":"Mokslininkai aptiko 6 paslaptingas strukt\u016bras beveik 2 900 km gylyje: k\u0105 tai kei\u010dia?"},"content":{"rendered":"<p>\u017dem\u0117s gelm\u0117s vis dar slepia daug paslap\u010di\u0173, ta\u010diau naujas tyrimas rodo, kad ties mantijos ir branduolio riba gali b\u016bti gerokai daugiau smulki\u0173, iki \u0161iol nepasteb\u0117t\u0173 darini\u0173. Mokslininkai, pasitelk\u0119 DI, i\u0161skyr\u0117 signalus, leid\u017eian\u010dius sudaryti detalesn\u012f \u0161ios zonos \u017eem\u0117lap\u012f.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale Journal of Geophysical Research: Solid Earth. J\u012f atlikusi Kinijos moksl\u0173 akademijos komanda i\u0161analizavo daugiau kaip 2 000 000 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 \u012fra\u0161\u0173, sukaupt\u0173 per ma\u017edaug tris su puse de\u0161imtme\u010dio.<\/p>\n<h2>Kas rasta \u017dem\u0117s gelm\u0117se<\/h2>\n<p>Analiz\u0117je identifikuota 174 929 silpni, vadinamieji PKP pirmtak\u0173 signalai, kurie iki pagrindin\u0117s bangos pasiekia jutiklius kiek anks\u010diau. Tokie signalai atsiranda, kai seismin\u0117s bangos i\u0161sisklaido susid\u016brusios su med\u017eiagos netolygumais ties ma\u017edaug 2 900 kilometr\u0173 gyliu.<\/p>\n<p>\u0160ie duomenys leido aptikti ir \u0161e\u0161ias sritis, kuriose, tyr\u0117j\u0173 teigimu, yra reik\u0161ming\u0173 heterogeni\u0161kum\u0173, anks\u010diau neapra\u0161yt\u0173 kituose darbuose. Kitaip tariant, tai zonos, kuriose med\u017eiaga ar jos strukt\u016bra skiriasi nuo aplinkos ir pastebimai kei\u010dia bang\u0173 sklidim\u0105.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l prireik\u0117 DI<\/h2>\n<p>PKP pirmtak\u0173 bangos yra labai silpnos, tod\u0117l j\u0173 paie\u0161ka tarp milijon\u0173 \u012fra\u0161\u0173 tradici\u0161kai reikalauja ilgo rankinio darbo ir palieka daug vietos interpretacijoms. \u0160\u012f kart\u0105 DI buvo naudojamas pirminiam atrankos etapui, kad b\u016bt\u0173 galima greitai atsijoti kokybi\u0161kiausius \u012fra\u0161us ir atpa\u017einti tik\u0117tinus pirmtakus.<\/p>\n<p>Svarbi detal\u0117 ta, kad autoriai tikrino ir tais\u0117 modelio klaidas rankiniu b\u016bdu, o patikslintus pavyzd\u017eius gr\u0105\u017eino \u012f mokymo proces\u0105. Tai leido suma\u017einti rizik\u0105, kad algoritmas supainios triuk\u0161m\u0105 su tikru geofizikiniu signalu.<\/p>\n<h2>K\u0105 tai gali reik\u0161ti plok\u0161\u010di\u0173 tektonikai ir ugnikalniams<\/h2>\n<p>Platesnis aptikt\u0173 strukt\u016br\u0173 \u201etinklas\u201c kei\u010dia ankstesn\u012f vaizd\u0105, kuriame anomalijos da\u017enai atrod\u0117 kaip izoliuotos d\u0117m\u0117s. Didesn\u0117 steb\u0117jim\u0173 apimtis rodo, kad dalis j\u0173 gali jungtis \u012f didesnius, t\u0119stinius darini\u0173 \u201edir\u017eus\u201c, o tai svarbu ai\u0161kinant mantijos tek\u0117jim\u0105 ir \u0161ilumos perna\u0161\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai atsargiai svarsto, kad dalis \u0161i\u0173 netolygum\u0173 gali b\u016bti susij\u0119 su giliai \u012f mantij\u0105 nugrimzdusia med\u017eiaga subdukcijos zonose. Esant mil\u017eini\u0161kam sl\u0117giui ir temperat\u016brai, tokia med\u017eiaga gali patirti mineralines transformacijas, chemin\u012f persiskirstym\u0105 ar dalin\u012f lydim\u0105si, suformuodama ki\u0161enes, kuri\u0173 fizin\u0117s savyb\u0117s skiriasi nuo aplinkini\u0173 uolien\u0173.<\/p>\n<p>Tokie skirtumai gali tur\u0117ti \u012ftakos tam, kaip kyla kar\u0161ti mantijos srautai, kur formuojasi magmos telkiniai ir kaip pasiskirsto \u0161iluma po ugnikalnin\u0117mis sritimis ar vidurio vandenyn\u0173 kalnag\u016bbriais. Nors tai n\u0117ra tiesioginis prognozavimo \u012frankis, geresnis \u017dem\u0117s gelmi\u0173 supratimas ilgainiui padeda tikslinti geodinaminius modelius ir seismin\u0117s rizikos vertinimus.<\/p>\n<p>Taip pat pabr\u0117\u017eiama, kad naujai i\u0161ry\u0161kintos zonos, \u012fskaitant menkiau tirtas sritis po Eurazijos auk\u0161tomis platumomis, Centrine Azija ir Piet\u0173 Atlantu, tur\u0117t\u0173 tapti prioritetiniais taikiniais auk\u0161tesn\u0117s rai\u0161kos tyrimams. Ateityje, ple\u010diantis signal\u0173 katalogui ir taikant kelis skirtingus bang\u0173 tipus, tikimasi dar labiau patikslinti apatin\u0117s mantijos smulkios strukt\u016bros modelius.<\/p>\n<p>\u201eAptiktos \u0161e\u0161ios zonos, kuriose tik\u0117tini reik\u0161mingi, anks\u010diau neu\u017efiksuoti netolygumai, tur\u0117t\u0173 tapti prioritetais tolesnei \u017dem\u0117s gelmi\u0173 analiz\u0117ms\u201c, \u2013 teigiama tyrime.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>DI i\u0161analizav\u0119s daugiau kaip 2 000 000 seismini\u0173 \u012fra\u0161\u0173 pad\u0117jo mokslininkams aptikti 6 naujas strukt\u016bras ties \u017dem\u0117s mantijos ir branduolio riba.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":50106,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1631,18271,38716,19853,22261,4716,20251],"miestas":[],"class_list":["post-50105","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-di","tag-kinijos-mokslu-akademija","tag-mantija","tag-seismologija","tag-zemes-branduolys","tag-zemes-drebejimai","tag-zemes-gelmes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50105","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50105"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50105\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50106"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50105"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50105"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50105"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=50105"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}