Art\u0117jant vasaros pabaigai dalis \u017emoni\u0173 ima jausti li\u016bdes\u012f, nerim\u0105 ar dirglum\u0105, nors atostogos dar nesibaig\u0117. \u0160i b\u016bsena da\u017enai vadinama august blues ir paprastai sustipr\u0117ja antroje rugpj\u016b\u010dio pus\u0117je, kai vis ai\u0161kiau matyti rugs\u0117jo rutina.<\/p>\n
Psichologai ai\u0161kina, kad tai susij\u0119 ne tik su vasaros pabaiga, bet ir su poky\u010diu: laisvesn\u012f ritm\u0105 kei\u010dia ankstesni rytai, grie\u017etesnis dienos planas ir daugiau pareig\u0173. Suaugusiesiems tai rei\u0161kia gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f darb\u0173 temp\u0105, o \u0161eimoms papildomai prisideda mokyklos met\u0173 startas.<\/p>\n
August blues primena vadinam\u0105j\u012f sunday blues, kai sekmadien\u012f ima sl\u0117gti art\u0117janti darbo savait\u0117. Skirtumas tas, kad rugpj\u016bt\u012f \u017emogus da\u017enai geduli\u0161kai atsisveikina ne su viena diena, o su visu sezonu ir jo gyvenimo b\u016bdu.<\/p>\n
Viena da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra prab\u0117gan\u010dio laiko jausmas: bir\u017eel\u012f atrodo, kad vasara ilga, o rugpj\u016bt\u012f staiga ima atrodyti, jog viskas baigiasi per greitai. Tuomet d\u0117mesys persikelia nuo to, k\u0105 dar galima nuveikti, prie to, kas ne\u012fvyko, ir tai stiprina nusivylim\u0105.<\/p>\n
\u0160iuolaikiniame kontekste reik\u0161minga ir socialini\u0173 tinkl\u0173 \u012ftaka, nes jie lengvai sukuria \u012fsp\u016bd\u012f, kad visi aplink gyvena \u012fsp\u016bding\u0105 vasar\u0105. Palyginimai su kitais da\u017enai didina kalt\u0117s jausm\u0105 ir ma\u017eina pasitenkinim\u0105 \u012fprastomis, bet realiomis kasdien\u0117mis patirtimis.<\/p>\n
Prie nuotaikos svyravim\u0173 prisideda ir aplinkos poky\u010diai: trump\u0117jan\u010dios dienos, ma\u017eiau nat\u016bralios \u0161viesos, v\u0117sesni vakarai. Daliai \u017emoni\u0173 tai veikia kaip papildomas signalas, kad baigiasi aktyvus, lengvesnis met\u0173 laikas.<\/p>\n
Svarbu atskirti august blues nuo sezoninio afektinio sutrikimo, kuris yra diagnozuojamas sveikatos sutrikimas. Rugpj\u016b\u010dio melancholija da\u017eniausiai yra laikina emocin\u0117 reakcija \u012f pokyt\u012f, o sezonin\u0117 depresija paprastai t\u0119siasi ilgiau, ry\u0161kiau sutrikdo kasdien\u012f funkcionavim\u0105 ir gali reikalauti gydymo.<\/p>\n
Jei prisl\u0117gta nuotaika t\u0119siasi ne dienas, o savaites, stipr\u0117ja ir pradeda trukdyti darbui, mokslams ar santykiams, verta situacijos nenuvertinti. Ypa\u010d jei atsiranda ry\u0161k\u016bs miego, apetito poky\u010diai, dingsta motyvacija ir malonumas, did\u0117ja bevilti\u0161kumo jausmas ar norisi izoliuotis.<\/p>\n
Prakti\u0161kiausia strategija yra priimti, kad sezonai kei\u010diasi, ir suma\u017einti spaudim\u0105 susp\u0117ti visk\u0105 iki vasaros pabaigos. Vietoj ilgo ne\u012fgyvendinam\u0173 plan\u0173 s\u0105ra\u0161o da\u017enai padeda viena ar dvi ma\u017eos, lengvai \u012fgyvendinamos veiklos, kurios suteikia poj\u016bt\u012f, kad vasara dar vyksta.<\/p>\n
Naudinga s\u0105moningai susiplanuoti malon\u0173 \u012fvyk\u012f jau pirmai rugs\u0117jo savaitei, kad gr\u012f\u017eimas \u012f rutin\u0105 neatrodyt\u0173 kaip vien pareig\u0173 siena. Tai gali b\u016bti koncertas, susitikimas su draugais, trumpa i\u0161vyka ar nauja veikla, kuri\u0105 galima t\u0119sti ir ruden\u012f.<\/p>\n
Nuotaik\u0105 stabilizuoti padeda ir baziniai dalykai: reguliarus miegas, jud\u0117jimas, buvimas lauke bei ry\u0161ys su \u017emon\u0117mis. Da\u017enai efektyviau veikia nuosekl\u016bs ma\u017ei \u012fpro\u010diai, o ne staigi, sunkiai i\u0161laikoma gyvenimo revoliucija.<\/p>\n
Jei prasta savijauta stipr\u0117ja arba nepraeina, verta pasikalb\u0117ti su \u0161eimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Ankstyvas kreipimasis padeda grei\u010diau suprasti prie\u017eastis ir pasirinkti tinkamiausi\u0105 pagalb\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vasaros pabaigoje vis da\u017eniau u\u017eklumpa august blues: paai\u0161kiname, kas tai, kuo skiriasi nuo depresijos ir kokie \u012fpro\u010diai padeda lengviau pasitikti rugs\u0117j\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":50134,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[38732,258,1259,1963,130,1498],"miestas":[],"class_list":["post-50133","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-emocine-savijauta","tag-miegas","tag-psichikos-sveikata","tag-psichologija","tag-socialiniai-tinklai","tag-stresas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50133","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50133"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50133\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50134"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50133"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50133"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50133"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=50133"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}