Pasaulin\u0117s klimato sistemos centre pulsuoja galinga vandens \u201e\u0161irdis\u201c \u2013 Antarktin\u0117 cirkumpoliarin\u0117 srov\u0117 (ACC). Tai vienintel\u0117 vandenyno srov\u0117 planetoje, kuri be joki\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 apjuosia vis\u0105 \u017eemyn\u0105, kelyje nesusidurdama su sausumos barjerais. Jos mast\u0105 sunku \u012fsivaizduoti: ji perne\u0161a daugiau nei \u0161imt\u0105 kart\u0173 daugiau vandens nei visos pasaulio up\u0117s kartu sud\u0117jus. Nors \u0161iandien ACC laikoma vienu svarbiausi\u0173 \u017dem\u0117s vandenyn\u0173 cirkuliacijos element\u0173, mokslininkai de\u0161imtme\u010dius gin\u010dijosi, kada ir kokiomis aplinkyb\u0117mis \u0161is mechanizmas prad\u0117jo veikti. Naujausi \u201eAlfredo Wegenerio instituto\u201c (AWI) tyr\u0117j\u0173 rezultatai, publikuoti \u017eurnale \u201eProceedings of the National Academy of Sciences\u201c (PNAS), pateikia nauj\u0173 atsakym\u0173 \u012f \u0161i\u0105 geologin\u0119 m\u012fsl\u0119.<\/p>\n
Antarktin\u0117s cirkumpoliarin\u0117s srov\u0117s istorija glaud\u017eiai susijusi su vienu dramati\u0161kiausi\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 \u017dem\u0117s klimato raidoje. Ma\u017edaug prie\u0161 34 mln. met\u0173 planeta patyr\u0117 staigi\u0105 transformacij\u0105: i\u0161 kar\u0161to \u201e\u0161iltnamio\u201c pasaulio, kuriame beveik nebuvo ledyn\u0173 kepuri\u0173, ji per\u0117jo \u012f \u201eledynin\u0119\u201c b\u016bsen\u0105, kuri, su tam tikrais svyravimais, t\u0119siasi iki \u0161iol. B\u016btent tuo laikotarpiu Antarktidoje \u0117m\u0117 formuotis pirmieji pastov\u016bs \u017eemyniniai ledynai.<\/p>\n
Esminis \u0161io virsmo veiksnys buvo vandenyno s\u0105siauri\u0173 atsiv\u0117rimas tarp Antarktidos ir nuo jos tolstan\u010di\u0173 \u017eemyn\u0173 \u2013 Australijos bei Piet\u0173 Amerikos. \u0160is procesas ne tik labiau izolavo balt\u0105j\u012f \u017eemyn\u0105 nuo \u0161iltesni\u0173 vanden\u0173, atkeliaujan\u010di\u0173 i\u0161 \u017eemesni\u0173 platum\u0173, bet ir sudar\u0117 s\u0105lygas susiformuoti ACC. Svarbi detal\u0117 \u0161iandienos kontekste \u2013 tuo metu anglies dioksido (CO2) koncentracija atmosferoje siek\u0117 apie 600 ppm. Tokios vert\u0117s \u017emonija n\u0117ra patyrusi milijonus met\u0173, ta\u010diau pagal pesimisti\u0161kus klimato scenarijus prie j\u0173 b\u016bt\u0173 galima priart\u0117ti \u0161io am\u017eiaus pabaigoje.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad pakako vien \u017eemyn\u0173 atsiskyrimo, jog srov\u0117 prad\u0117t\u0173 suktis aplink piet\u0173 a\u0161igal\u012f. Vis d\u0117lto AWI klimato modeliuotoja ir pagrindin\u0117 tyrimo autor\u0117 Hanna Knahl teigia, kad mechanizmas buvo gerokai sud\u0117tingesnis. Tyr\u0117j\u0173 komanda pasitelk\u0117 pa\u017eangias klimato simuliacijas, atkurdama \u017eemyn\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105 prie\u0161 33,5 mln. met\u0173, kai Australija ir Piet\u0173 Amerika buvo gerokai ar\u010diau Antarktidos nei dabar.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad lemiamas veiksnys buvo ne vien s\u0105siauri\u0173 gylis, o specifinis v\u0117j\u0173 re\u017eimas. \u201eM\u016bs\u0173 simuliacijos vienareik\u0161mi\u0161kai patvirtina, kad tik tada, kai Australija nutolo pakankamai toli, o stipr\u016bs vakar\u0173 v\u0117jai gal\u0117jo laisvai p\u016bsti per vadinamuosius Tasmanijos vartus, srov\u0117 gal\u0117jo pilnai i\u0161sivystyti\u201c, \u2013 ai\u0161kina Hanna Knahl. \u0160i i\u0161vada kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f ACC prad\u017ei\u0105: srov\u0117 neatsirado staiga, o evoliucionavo kartu su v\u0117j\u0173 juost\u0173 slinkimu \u012f pietus.<\/p>\n
Vienas netik\u0117\u010diausi\u0173 tyrimo rezultat\u0173 \u2013 ACC \u201ejaunyst\u0117je\u201c atrod\u0117 visai kitaip nei \u0161iandien. Kompiuteriniai modeliai parod\u0117, kad net ir atsiv\u0117rus j\u016briniams keliams Piet\u0173 vandenynas buvo tarsi padalytas \u012f dvi ry\u0161kiai skirtingas dalis. Stiprus vandens srautas buvo fiksuojamas tik Atlanto ir Indijos vandenyn\u0173 sektoriuose, o Ramiojo vandenyno dalyje vyravo gerokai ramesn\u0117s s\u0105lygos, o cirkuliacija buvo menkai i\u0161vystyta.<\/p>\n
Toks \u201easimetri\u0161kas\u201c ACC raidos etapas, pasak tyr\u0117j\u0173, tur\u0117jo didel\u0119 \u012ftak\u0105 tam, kaip Antarktida kaup\u0117 led\u0105. Jie pabr\u0117\u017eia, kad ankstyvuoju laikotarpiu srov\u0117 klimat\u0105 veik\u0117 kitaip nei dabartin\u0117, pilnai susiformavusi sistema. Tai svarbi pastaba mokslininkams, bandantiems prognozuoti ateit\u012f remiantis praeities analogijomis \u2013 jos ne visada yra tiesiogin\u0117s.<\/p>\n
Prover\u017eis tapo \u012fmanomas pritaikius itin sud\u0117tingus sujungtus (kompleksinius) modelius. Pirm\u0105 kart\u0105 tokia auk\u0161ta skiriam\u0105ja geba buvo apjungti ledyn\u0173, vandenyn\u0173 ir atmosferos dinamikos duomenys, rekonstruojant itin sen\u0105 \u017dem\u0117s istorijos etap\u0105. Vienas tyrimo bendraautori\u0173 prof. dr. Gerrit Lohmann ai\u0161kina, kad j\u016brin\u0117s geologijos ir klimato fizikos \u017eini\u0173 integravimas leid\u017eia geriau suprasti, kaip vandenyn\u0173 cirkuliacijos persitvarkymas paveik\u0117 anglies \u201esuri\u0161im\u0105\u201c (sekvestracij\u0105) vandenynuose.<\/p>\n
Suprasti procesus, l\u0117musius ACC atsiradim\u0105, svarbu ir vertinant dabartinius poky\u010dius. \u0160ios srov\u0117s susiformavimas smarkiai padidino vandenyn\u0173 geb\u0117jim\u0105 sugerti CO2 i\u0161 atmosferos, o tai prisid\u0117jo prie v\u0117sesnio klimato eros prad\u017eios. Tuo tarpu \u0161iandien klimato \u0161ilt\u0117jimo veikiami cirkuliacijos poky\u010diai aplink Antarktid\u0105 gali tur\u0117ti ne ma\u017eiau fundamentali\u0173 pasekmi\u0173 planetos atei\u010diai. AWI mokslinink\u0173 darbas suteikia daugiau \u012franki\u0173 geriau suprasti \u0161iuos mechanizmus ir pasiruo\u0161ti galimiems poky\u010diams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pasaulin\u0117s klimato sistemos centre pulsuoja galinga vandens \u201e\u0161irdis\u201c \u2013 Antarktin\u0117 cirkumpoliarin\u0117 srov\u0117 (ACC). Tai vienintel\u0117 vandenyno srov\u0117 planetoje, kuri be joki\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 apjuosia vis\u0105 \u017eemyn\u0105, kelyje nesusidurdama su sausumos barjerais. Jos mast\u0105 sunku \u012fsivaizduoti: ji perne\u0161a daugiau nei \u0161imt\u0105 kart\u0173 daugiau vandens nei visos pasaulio up\u0117s kartu sud\u0117jus. Nors \u0161iandien ACC laikoma vienu svarbiausi\u0173 \u017dem\u0117s […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5030,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5029","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5029","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5029"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5029\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5030"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5029"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5029"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5029"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5029"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}