Viena did\u017eiausi\u0173 geofizikos ir kosmini\u0173 tyrim\u0173 naujien\u0173 pastaraisiais metais \u2013 palydovo \u201eSWOT\u201c (angl. Surface Water and Ocean Topography<\/i>) perduoti duomenys, leid\u0119 pirm\u0105 kart\u0105 tiesiogiai, dvima\u010diu vaizdu steb\u0117ti, kaip gimsta cunamis. Mokslininkai tai vadina tsunamigeneze \u2013 ankstyv\u0105ja cunamio formavimosi faze, kuri iki \u0161iol buvo apra\u0161oma daugiausia teoriniais modeliais.<\/p>\n
Iki \u0161iol mokslui tr\u016bko priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 pakankamai tiksliai \u201epamatyti\u201c pat\u012f rei\u0161kinio u\u017euomazg\u0173 moment\u0105 ties jo \u0161altiniu. Ta\u010diau \u201eSWOT\u201c suteik\u0117 precedento neturint\u012f vaizd\u0105 i\u0161 orbitos, u\u017efiksuot\u0105 itin tiksliai vir\u0161 vietos, kur netrukus prasid\u0117jo katastrofa.<\/p>\n
Viskas prasid\u0117jo 2025 m. liepos 29 d. v\u0117l\u0173 vakar\u0105, kai netoli Rusijos Kam\u010diatkos pusiasalio staiga \u012ftr\u016bko \u017dem\u0117s pluta. Giliai po Ramiojo vandenyno pavir\u0161iumi, aktyvioje subdukcijos zonoje (vietoje, kur viena tektonin\u0117 plok\u0161t\u0117 slysta po kita), per de\u0161imtme\u010dius kaupta energija i\u0161siver\u017e\u0117 \u012f i\u0161or\u0119. \u012evyko itin stiprus, 8,8 magnitud\u0117s \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas.<\/p>\n
Uolien\u0173 masi\u0173 jud\u0117jimas staigiai pakeit\u0117 j\u016bros dugno pad\u0117t\u012f, o tai \u012f judes\u012f paleido vir\u0161 jo esant\u012f mil\u017eini\u0161k\u0105 vandens stulp\u0105. Taip ir susiformavo cunamis. Sm\u016bgin\u0117 banga \u0117m\u0117 sklisti \u012f visas puses per atvir\u0105 vandenyn\u0105 itin dideliu grei\u010diu, o pasiekusi pakrantes kai kuriose vietov\u0117se i\u0161augo iki daugiau kaip 17 metr\u0173 auk\u0161\u010dio.<\/p>\n
\u0160io mokslo prover\u017eio pagrindas \u2013 palydovin\u0117 misija \u201eSWOT\u201c, kuri\u0105 \u012fgyvendina \u201eNASA\u201c ir Pranc\u016bzijos kosmoso agent\u016bra \u201eCNES\u201c. Nors palydovas i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo kuriamas pasauliniams vandens lygiams ir vandenyn\u0173 cirkuliacijai steb\u0117ti, praktika parod\u0117, kad jis gali b\u016bti itin naudingas ir krizi\u0173 valdymui bei ekstremali\u0173 rei\u0161kini\u0173 modeliavimui.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117s ankstyvojo persp\u0117jimo sistemos da\u017eniausiai remiasi \u201eDART\u201c boj\u0173 (angl. Deep-ocean Assessment and Reporting of Tsunamis<\/i>) tinklu. Tokios bojos yra labai svarbios, ta\u010diau j\u0173 galimyb\u0117s ribotos: jos matuoja sl\u0117gio poky\u010dius konkre\u010diuose ta\u0161kuose j\u016bros dugne. Tai rei\u0161kia, kad jos nepateikia pilno, dvima\u010dio vaizdo \u2013 neparodo visos bangos strukt\u016bros, jos sklidimo krypties ar kreivumo.<\/p>\n
\u201eSWOT\u201c \u010dia i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia situacij\u0105: jis leid\u017eia pla\u010diu mastu steb\u0117ti vandenyno pavir\u0161i\u0173 centimetro lygio tikslumu ir pateikia duomenis, kuri\u0173 iki \u0161iol tiesiog nebuvo \u012fmanoma surinkti.<\/p>\n
Ignacio Sep\u00falvedos vadovaujamai San Diego valstijos universiteto mokslinink\u0173 grupei nusi\u0161ypsojo s\u0117km\u0117. Pra\u0117jus vos ma\u017edaug 70 minu\u010di\u0173 po \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo, \u201eSWOT\u201c praskrido vir\u0161 Ramiojo vandenyno ma\u017edaug 600 kilometr\u0173 nuo epicentro. D\u0117l to pavyko u\u017efiksuoti ne tik pagrindin\u0119 sm\u016bgin\u0119 bang\u0105, bet ir vis\u0105 \u201etraukin\u012f\u201c ma\u017eesni\u0173 bang\u0173, sekusi\u0173 i\u0161 paskos.<\/p>\n
\u0160ios antrin\u0117s bangos, vadinamos dispersin\u0117mis, tapo vienu svarbiausi\u0173 atradimo element\u0173. Iki \u0161iol tradiciniai cunami\u0173 modeliai, vadinami ilgabangiais (angl. long-wave<\/i>) modeliais, da\u017eniausiai j\u0173 ne\u012ftraukdavo, nes ankstesn\u0117s technologijos retai leisdavo jas patikimai aptikti.<\/p>\n
Bandydami atkurti \u012fvykius prie Kam\u010diatkos \u012fprastais algoritmais, mokslininkai pasteb\u0117jo, kad skai\u010diavimai nesutampa su tuo, k\u0105 u\u017efiksavo palydovas. Paai\u0161k\u0117jo, kad standartiniai modeliai \u201enemato\u201c ma\u017eesni\u0173 bang\u0173, o b\u016btent jos gali atskleisti itin reik\u0161ming\u0105 informacij\u0105 apie pat\u012f dreb\u0117jimo \u0161altin\u012f.<\/p>\n
Nor\u0117dami tiksliai interpretuoti \u201eSWOT\u201c duomenis, tyr\u0117jai pasitelk\u0117 pa\u017eangesnius matematinius sprendimus \u2013 Boussinesq tipo modelius. Tokie modeliai leid\u017eia atsi\u017evelgti \u012f vertikalius vandens pagrei\u010dius, kurie yra b\u016btini dispersin\u0117ms bangoms apra\u0161yti.<\/p>\n
Taikydami \u0161\u012f metod\u0105, mokslininkai sugeb\u0117jo itin tiksliai nustatyti cunamio kilm\u0117s viet\u0105 \u2013 ma\u017edaug 10 kilometr\u0173 tikslumu nuo vandenyno \u012fdubos (tran\u0161\u0117jos). Tai \u2013 tiksliausias iki \u0161iol pasiektas tiesioginis \u201e\u017evilgsnis\u201c \u012f tsunamigenez\u0119.<\/p>\n
Praktin\u0117 tokio prover\u017eio nauda labai ai\u0161ki: patobulinti modeliai rei\u0161kia ne vien akademin\u0119 pa\u017eang\u0105, bet ir tikslesnius ankstyvojo persp\u0117jimo sprendimus. Turint tikslesnius duomenis ir geresnius algoritmus, galima patikimiau prognozuoti bangos auk\u0161t\u012f, jos atvykimo laik\u0105 \u012f konkre\u010di\u0105 pakrant\u0119 ar uost\u0105 ir galim\u0105 \u017ealos mast\u0105.<\/p>\n
Ilgainiui palydov\u0173, toki\u0173 kaip \u201eSWOT\u201c, duomen\u0173 integracija su esamais boj\u0173 tinklais gali pad\u0117ti i\u0161gelb\u0117ti t\u016bkstan\u010dius gyvybi\u0173. Supratimas, kas vyksta vandenyno tran\u0161\u0117joje pirmosiomis minut\u0117mis po sm\u016bgio, suteikia gelb\u0117jimo tarnyboms brang\u0173 laik\u0105 evakuacijai. Tai, kas buvo sukurta vandens topografijai tirti, gali tapti vienu svarbiausi\u0173 \u012franki\u0173, saugan\u010di\u0173 \u017emones nuo vandenyno stichijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Viena did\u017eiausi\u0173 geofizikos ir kosmini\u0173 tyrim\u0173 naujien\u0173 pastaraisiais metais \u2013 palydovo \u201eSWOT\u201c (angl. Surface Water and Ocean Topography) perduoti duomenys, leid\u0119 pirm\u0105 kart\u0105 tiesiogiai, dvima\u010diu vaizdu steb\u0117ti, kaip gimsta cunamis. Mokslininkai tai vadina tsunamigeneze \u2013 ankstyv\u0105ja cunamio formavimosi faze, kuri iki \u0161iol buvo apra\u0161oma daugiausia teoriniais modeliais. Iki \u0161iol mokslui tr\u016bko priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 pakankamai tiksliai […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5036,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5035","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5035","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5035"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5035\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5036"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5035"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5035"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5035"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5035"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}