Indonezijos Wetar saloje archeologai aptiko nedidel\u0119 akmens plok\u0161tel\u0119 su raudonais koncentrini\u0173 rat\u0173 ir spinduli\u0173 motyvais, primenan\u010diais saul\u0119. Radiokarboniniai tyrimai rodo, kad radinys sukurtas ma\u017edaug prie\u0161 4 090\u20133 900 met\u0173, tod\u0117l jis laikomas vienu ankstyviausi\u0173 tokio tipo simboli\u0173 regione.<\/p>\n
Svarbi detal\u0117 ta, kad plok\u0161tel\u0117 rasta archeologiniame sluoksnyje, kuriame neaptikta keramikos. Tai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, jog austronezie\u010di\u0173 menin\u0117 tradicija Wetar saloje gal\u0117jo egzistuoti dar iki neolito keramikos paplitimo, o tai koreguoja ankstesnes prielaidas apie kult\u016brini\u0173 naujovi\u0173 sek\u0105 \u0161ioje sal\u0173 grandin\u0117je.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad pats simbolis yra labai atpa\u017e\u012fstamas austronezie\u010di\u0173 meno kontekste. Tokiai tradicijai priskiriami ir kiti da\u017eni motyvai, pavyzd\u017eiui, \u017emoni\u0173 fig\u016bros, valtys, rank\u0173 atspaudai bei \u012fvair\u016bs geometriniai ra\u0161tai, gerai \u017einomi i\u0161 urv\u0173, uol\u0173 priedang\u0173 ir pakran\u010di\u0173 skard\u017ei\u0173.<\/p>\n
Did\u017eiausia \u0161io radinio intriga ta, kad pie\u0161inys yra ne ant uolos, o ant perne\u0161amo daikto. Iki \u0161iol id\u0117ja, kad tokie \u017eenklai gal\u0117jo keliauti kartu su \u017emon\u0117mis, buvo labiau hipotez\u0117, o Wetar plok\u0161tel\u0117 pateikia tiesiogin\u012f \u012frodym\u0105, kad simboliai buvo perkeliami ant objekt\u0173 ir gal\u0117jo b\u016bti gabenami j\u016br\u0173 kelion\u0117se.<\/p>\n
\u201eNegalime tiksliai pasakyti, k\u0105 \u0161is \u017eenklas rei\u0161k\u0117 tuometiniams \u017emon\u0117ms, ta\u010diau tokie motyvai gal\u0117jo \u017eym\u0117ti priklausym\u0105 bendruomenei, socialinius ry\u0161ius arba tur\u0117ti apsaugin\u0119 ir ritualin\u0119 prasm\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117jai, apibendrindami interpretacij\u0173 ribas.<\/p>\n
\u0160is kontekstas ypa\u010d svarbus kalbant apie austronezie\u010di\u0173 ekspansij\u0105, kuri laikoma viena did\u017eiausi\u0173 j\u016brin\u0117s migracijos istorij\u0173. Per kelis t\u016bkstantme\u010dius austronezi\u0161kai kalban\u010dios bendruomen\u0117s pasklido po didel\u0119 Pietry\u010di\u0173 Azijos sal\u0173 ir Ramiojo vandenyno teritorij\u0105, o kartu su technologijomis ir \u012frankiais gal\u0117jo plisti ir simboliai bei tik\u0117jimai.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad uol\u0173 pie\u0161inius da\u017enai sud\u0117tinga tiksliai datuoti, nes tr\u016bksta ai\u0161kaus archeologinio konteksto. \u0160iuo atveju plok\u0161tel\u0117 aptikta gerai i\u0161likusioje stratigrafijoje, tod\u0117l jos am\u017eius nustatytas patikimiau, o i\u0161vados apie kult\u016bros sklaid\u0105 remiasi tvirtesniais duomenimis.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame leidinyje Proceedings of the National Academy of Sciences. Autoriai tikisi, kad nauji radiniai regione pad\u0117s geriau suprasti, kaip ankstyvieji j\u016brininkai kartu su daiktais perne\u0161davo ir id\u0117jas, kurios formavo bendr\u0105 tapatyb\u0119 toli nuo pradini\u0173 gyvenvie\u010di\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Wetar saloje Indonezijoje rastas 4 000 met\u0173 raudonas simbolis ant akmens plok\u0161tel\u0117s rodo, kad austronezie\u010di\u0173 \u017eenklai gal\u0117jo keliauti su j\u016brininkais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":50361,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[5731,38908,2596,38909,882,38907,38906],"miestas":[],"class_list":["post-50360","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologiniai-atradimai","tag-austronezieciai","tag-indonezija","tag-migracijos","tag-radiokarboninis-datavimas","tag-uolu-tapyba","tag-wetar"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50360","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50360"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50360\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50361"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50360"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50360"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50360"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=50360"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}