{"id":5037,"date":"2026-04-11T18:38:26","date_gmt":"2026-04-11T18:38:26","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/11\/vienas-didziausiu-zemes-kataklizmu-mokslininkai-atskleide-stulbinancias-pasekmes-vandenyne\/"},"modified":"2026-04-11T18:38:26","modified_gmt":"2026-04-11T18:38:26","slug":"vienas-didziausiu-zemes-kataklizmu-mokslininkai-atskleide-stulbinancias-pasekmes-vandenyne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/11\/vienas-didziausiu-zemes-kataklizmu-mokslininkai-atskleide-stulbinancias-pasekmes-vandenyne\/","title":{"rendered":"Vienas did\u017eiausi\u0173 \u017dem\u0117s kataklizm\u0173: mokslininkai atskleid\u0117 stulbinan\u010dias pasekmes vandenyne"},"content":{"rendered":"<p>Vulkanizmas \u2013 viena galingiausi\u0173 j\u0117g\u0173, veikian\u010di\u0173 \u017dem\u0119 kone nuo pat jos susiformavimo. Mokslininkai nuolat siekia geriau suprasti, kaip did\u017eiuliai i\u0161siver\u017eimai kei\u010dia planet\u0105. Naujausi tyrimai atskleid\u017eia ypa\u010d reik\u0161ming\u0105 \u012fvyk\u012f, susijus\u012f su did\u017eiausiu m\u016bs\u0173 planetos vandenyniniu plok\u0161\u010diakalniu.<\/p>\n<h2>Kataklizmas, nul\u0117m\u0119s Ontong Java plok\u0161\u010diakalnio susidarym\u0105<\/h2>\n<p>Ontong Java plok\u0161\u010diakalnis tapo naujos publikacijos autori\u0173 tyrim\u0173 objektu. J\u0173 teigimu, \u0161is mil\u017eini\u0161kas darinys susiformavo ma\u017edaug prie\u0161 110\u2013120 mln. met\u0173, kai vandenyno dugne \u012fvyko gigantiniai i\u0161siver\u017eimai. Jau anks\u010diau mokslininkai \u012ftar\u0117, kad tai gal\u0117jo b\u016bti did\u017eiausias pavienis vulkaninis \u012fvykis \u017dem\u0117s istorijoje: \u012f aplink\u0105 gal\u0117jo b\u016bti i\u0161mesti sunkiai \u012fsivaizduojami magmos kiekiai, galintys paveikti pasaulin\u012f klimat\u0105 ir gyvyb\u0119 planetoje.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto naujos analiz\u0117s rodo, kad \u0161io rei\u0161kinio mastas gal\u0117jo b\u016bti dar didesnis, nei manyta iki \u0161iol. Ekspert\u0173 komanda pasitelk\u0117 seisminius duomenis, kad \u201epa\u017evelgt\u0173\u201c \u012f vandenynin\u0117s plutos gelmes po \u0161iuo plok\u0161\u010diakalniu. Ant vandenyno dugno \u012frengti jutikliai leido steb\u0117ti, kaip uolienomis sklinda seismin\u0117s bangos, o j\u0173 elgsena atskleid\u0117 iki \u0161iol nepasteb\u0117t\u0105 vidin\u0119 plok\u0161t\u0117s sandar\u0105.<\/p>\n<p>Paai\u0161k\u0117jo, kad vandenynin\u0117 plok\u0161t\u0117 n\u0117ra vienalyt\u0117. Ji sudaryta i\u0161 horizontali\u0173 uolien\u0173 sluoksni\u0173, kuriuos kerta vertikalios magmos \u201egyslos\u201c. Jos susiformavo tuomet, kai \u012fkaitusi med\u017eiaga i\u0161 \u017dem\u0117s gelmi\u0173 skverb\u0117si pavir\u0161iaus link. Be to, \u0161ias uolienas chemi\u0161kai pakeit\u0117 magma, atkeliavusi i\u0161 gilaus mantijos sluoksnio. Tai rei\u0161kia, kad vulkanizmas ne tik \u201estat\u0117\u201c naujas strukt\u016bras, bet ir i\u0161 esm\u0117s pertvark\u0117 jau egzistavusi\u0105 litosfer\u0105.<\/p>\n<h2>Iki \u0161iol nematyta \u017dem\u0117s vulkanizmo pus\u0117<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad lemiam\u0105 vaidmen\u012f atliko vadinamasis termocheminis mantijos pliumas \u2013 mil\u017eini\u0161kas kar\u0161tos med\u017eiagos srautas, kylantis i\u0161 gili\u0173j\u0173 \u017dem\u0117s mantijos sluoksni\u0173. B\u016btent jis tiek\u0117 magm\u0105, kuri milijonus met\u0173 skverb\u0117si \u012f vandenynin\u0119 plok\u0161t\u0119, keisdama jos fizin\u0119 strukt\u016br\u0105 ir chemin\u0119 sud\u0117t\u012f. Mokslinink\u0173 teigimu, \u0161is poveikis buvo gerokai intensyvesnis ir ilgesnis, nei buvo manyta.<\/p>\n<p>Vienas netik\u0117\u010diausi\u0173 atradim\u0173 \u2013 ne\u012fprastas seismini\u0173 bang\u0173 elgesys. P tipo bangos plok\u0161te sklido palyginti lengvai, o S tipo bangos buvo stipriai slopinamos. Toks d\u0117sningumas rodo sud\u0117ting\u0105, nevienalyt\u0119 gelmi\u0173 strukt\u016br\u0105 \u0161iame regione ir patvirtina, kad plok\u0161t\u0117 buvo tiesiog \u201ei\u0161raizgyta\u201c galing\u0173 magmos intruzij\u0173.<\/p>\n<p>Iki \u0161iol vyravo gana ai\u0161ki nuostata: vandenynin\u0117s plok\u0161t\u0117s formuojasi ir kinta santykinai tvarkingai, daugiausia d\u0117l proces\u0173 tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 ribose. Ta\u010diau nauji duomenys ver\u010dia per\u017ei\u016br\u0117ti \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f. Pasirodo, mil\u017eini\u0161ki vulkanizmo epizodai gali i\u0161 esm\u0117s pakeisti plok\u0161\u010di\u0173 sandar\u0105 \u2013 tiek fiziniu, tiek cheminiu po\u017ei\u016briu. Tai leid\u017eia manyti, kad \u017dem\u0117s istorija gal\u0117jo b\u016bti gerokai dinami\u0161kesn\u0117 ir audringesn\u0117, nei iki \u0161iol buvo \u012fprasta galvoti.<\/p>\n<p>\u0160altiniai: \u201eEureka Alert\u201c, \u201eGeophysical Research Letters\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vulkanizmas \u2013 viena galingiausi\u0173 j\u0117g\u0173, veikian\u010di\u0173 \u017dem\u0119 kone nuo pat jos susiformavimo. Mokslininkai nuolat siekia geriau suprasti, kaip did\u017eiuliai i\u0161siver\u017eimai kei\u010dia planet\u0105. Naujausi tyrimai atskleid\u017eia ypa\u010d reik\u0161ming\u0105 \u012fvyk\u012f, susijus\u012f su did\u017eiausiu m\u016bs\u0173 planetos vandenyniniu plok\u0161\u010diakalniu. Kataklizmas, nul\u0117m\u0119s Ontong Java plok\u0161\u010diakalnio susidarym\u0105 Ontong Java plok\u0161\u010diakalnis tapo naujos publikacijos autori\u0173 tyrim\u0173 objektu. J\u0173 teigimu, \u0161is mil\u017eini\u0161kas darinys [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5038,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5037","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5037","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5037"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5037\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5038"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5037"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5037"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5037"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5037"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}