{"id":5043,"date":"2026-04-11T18:39:39","date_gmt":"2026-04-11T18:39:39","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/11\/mokslininkai-ispeja-globalinis-atsilimas-gali-ijungti-termostata-ir-atnesti-ledynmeti\/"},"modified":"2026-04-11T18:39:39","modified_gmt":"2026-04-11T18:39:39","slug":"mokslininkai-ispeja-globalinis-atsilimas-gali-ijungti-termostata-ir-atnesti-ledynmeti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/11\/mokslininkai-ispeja-globalinis-atsilimas-gali-ijungti-termostata-ir-atnesti-ledynmeti\/","title":{"rendered":"Mokslininkai \u012fsp\u0117ja: globalinis at\u0161ilimas gali \u012fjungti \u201etermostat\u0105\u201c ir atne\u0161ti ledynmet\u012f"},"content":{"rendered":"

Ar m\u016bs\u0173 veiksmai gali priartinti kit\u0105 ledynmet\u012f? Naujausi tyrimai leid\u017eia \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 pa\u017evelgti netik\u0117tu kampu: \u017dem\u0117s klimato sistema gali veikti ne kaip tikslus reguliatorius, o kaip avarinis termostatas, kartais link\u0119s \u201eperlenkti lazd\u0105\u201c.<\/p>\n

Mokslininkai i\u0161 \u201eUniversity of California, Riverside\u201c pateik\u0117 i\u0161vad\u0105, kad dabartinis globalinis at\u0161ilimas ilgalaik\u0117je perspektyvoje gali suaktyvinti pernelyg stipri\u0105 kompensacin\u0119 reakcij\u0105, kuri galiausiai vest\u0173 prie ry\u0161kaus at\u0161alimo ir net ledynme\u010dio. Tyr\u0117jai tai palygina su oro kondicionieriumi, kuris laiku nei\u0161sijungia ir vietoje komforto tiesiog u\u017e\u0161aldo vis\u0105 patalp\u0105.<\/p>\n

Kada gal\u0117t\u0173 prasid\u0117ti kita ledynme\u010dio faz\u0117?<\/h2>\n

Iki \u0161iol dauguma klimato modeli\u0173 r\u0117m\u0117si prielaida, kad pagrindinis ilgalaikis klimato \u201estabilizatorius\u201c yra uolien\u0173 d\u016bl\u0117jimas. \u0160is procesas atrod\u0117 logi\u0161kas: lietus sugeria anglies dvidegin\u012f (CO2<\/sub>) i\u0161 atmosferos, tirpdo atviras silikatines uolienas, o i\u0161siskyrusi anglis kartu su kalciu nukeliauja \u012f vandenynus. Ten ji \u012fsijungia \u012f j\u016brini\u0173 organizm\u0173 kriaukli\u0173 ir koral\u0173 formavim\u0105si, o galiausiai milijonams met\u0173 \u201eu\u017erakinama\u201c j\u016br\u0173 dugno nuos\u0117dose.<\/p>\n

Teorijoje tai veikia tarsi nam\u0173 termostatas: kai planeta \u0161yla, d\u016bl\u0117jimas spart\u0117ja, pa\u0161alinama daugiau CO2<\/sub> ir atmosfera v\u0117sta; kai temperat\u016bra krenta, procesas l\u0117t\u0117ja.<\/p>\n

Ta\u010diau naujas tyrimas, publikuotas \u017eurnale \u201eScience\u201c<\/em>, nurodo dar vien\u0105 \u2013 greitesn\u012f ir jautresn\u012f \u2013 reguliavimo mechanizm\u0105. Kylant temperat\u016brai ir CO2<\/sub> kiekiui, \u012f vandenynus patenka daugiau maistini\u0173 med\u017eiag\u0173, ypa\u010d fosforo. Fosforas skatina spart\u0173 planktono augim\u0105, o \u0161is fotosintez\u0117s metu sugeria didelius CO2<\/sub> kiekius. Mikroorganizmams \u017euvus, jie nugrimzta \u012f dugn\u0105, \u201ei\u0161ne\u0161dami\u201c anglies atsargas i\u0161 atmosferos ir pavir\u0161ini\u0173 vanden\u0173.<\/p>\n

\u0160iltesniame pasaulyje, kai dumbliai ir planktonas ve\u0161i intensyviau, vandenynai ima netekti deguonies. \u010cia prasideda kritinis etapas: ma\u017eo deguonies s\u0105lygomis fosforas neb\u0117ra patikimai palaidojamas nuos\u0117dose \u2013 jis vis i\u0161 naujo gr\u012f\u017eta \u012f apytak\u0105. Susidaro savipalaikantis gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys: daugiau maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 skatina planktono augim\u0105, jo irimas sunaudoja dar daugiau deguonies, o tai dar labiau didina fosforo \u201eperdirbim\u0105\u201c. Tuo pat metu i\u0161 atmosferos ilgainiui pa\u0161alinami mil\u017eini\u0161ki anglies kiekiai.<\/p>\n

Modeliavimas rodo, kad tokia sistema klimat\u0105 stabilizuoja ne \u0161velniai, o linkusi perspausti: per kelis \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 CO2<\/sub> lygis gali kristi grei\u010diau nei fosforo koncentracija, tod\u0117l klimatas tampa \u0161altesnis nei iki proceso prad\u017eios. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, esant ma\u017edaug 60 proc. ma\u017eesniam deguonies lygiui nei dabar, pernelyg didelis at\u0161alimas gal\u0117t\u0173 vir\u0161yti 6 \u00b0C. Tai daugiau nei skirtumas tarp dabartinio klimato ir paskutinio apled\u0117jimo laikotarpio, kai ledynai deng\u0117 didel\u0119 \u0160iaur\u0117s pusrutulio dal\u012f.<\/p>\n

Geologiniai \u012fra\u0161ai rodo, kad pana\u0161us scenarijus gal\u0117jo b\u016bti \u012fvyk\u0119s labai seniai. Prekambro laikotarpiu, daugiau nei prie\u0161 539 mln. met\u0173, \u017dem\u0117 patyr\u0117 ekstremali\u0173 apled\u0117jim\u0173, kai ledas, tik\u0117tina, deng\u0117 beveik vis\u0105 planet\u0105. \u0160ie \u012fvykiai vadinami \u201esniego gni\u016b\u017et\u0117s \u017deme\u201c. Ilg\u0105 laik\u0105 mokslininkams buvo sunku paai\u0161kinti, kas juos gal\u0117jo sukelti, ta\u010diau dabar tyr\u0117jai \u012f\u017evelgia ry\u0161\u012f tarp t\u0173 glaciacij\u0173 ir deguonies poky\u010di\u0173 atmosferoje bei vandenynuose. Pasak j\u0173, ma\u017eesnis deguonies kiekis dar\u0117 planetos \u201etermostat\u0105\u201c gerokai ma\u017eiau stabil\u0173, o did\u017eiausia nestabilumo rizika pasireik\u0161davo esant tarpiniams natlenkinimo lygiams.<\/p>\n

Kalbant apie dabartinius klimato poky\u010dius, \u017emonija ir toliau i\u0161meta \u012f atmosfer\u0105 daug CO2<\/sub>, tod\u0117l trumpuoju laikotarpiu vyrauja \u0161ilt\u0117jimas. Vis d\u0117lto modelis leid\u017eia manyti, kad ilguoju laikotarpiu gali \u012fvykti \u201epernelyg didel\u0117 korekcija\u201c ir at\u0161alimas. Tiesa, \u0161iandien atmosferoje yra gerokai daugiau deguonies nei tolimoje geologin\u0117je praeityje, tod\u0117l apra\u0161ytas gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys gali b\u016bti i\u0161 dalies slopinamas. Ta\u010diau, anot mokslinink\u0173, net ir susilpn\u0117j\u0119s mechanizmas teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 paspartinti kitos ledynme\u010dio faz\u0117s priart\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Nat\u016braliai kyla klausimas d\u0117l laiko: ar tai b\u016bt\u0173 po 50, 100, o gal 200 t\u016bkst. met\u0173? Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad net jei ilgalaik\u0117 at\u0161alimo kryptis egzistuoja, ji ne\u012fvyks pakankamai greitai, kad pad\u0117t\u0173 dabartinei kartai ar net artimiausiems t\u016bkstan\u010diams kart\u0173. Tod\u0117l svarbiausias prioritetas i\u0161lieka tas pats \u2013 ma\u017einti dabartin\u012f \u0161ilt\u0117jim\u0105, kuris yra tiesiogin\u0117 ir skubi gr\u0117sm\u0117.<\/p>\n

\u0160is atradimas turi ir platesn\u0119 reik\u0161m\u0119. Jis rodo, kad kritinis klimato reguliavimo nestabilumas gali b\u016bti tiesiogiai susij\u0119s su mikrobiologin\u0117s gyvyb\u0117s buvimu. Tai svarbi u\u017euomina ne tik apie gyvyb\u0117s ir aplinkos s\u0105veik\u0105 \u017dem\u0117je, bet ir apie tai, kaip vertinti ilgalaik\u012f planet\u0173 tinkamum\u0105 gyvybei kitur Visatoje. Gyvyb\u0117 ne tik prisitaiko prie stabilaus klimato \u2013 tam tikromis s\u0105lygomis ji gali prisid\u0117ti ir prie jo destabilizavimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ar m\u016bs\u0173 veiksmai gali priartinti kit\u0105 ledynmet\u012f? Naujausi tyrimai leid\u017eia \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 pa\u017evelgti netik\u0117tu kampu: \u017dem\u0117s klimato sistema gali veikti ne kaip tikslus reguliatorius, o kaip avarinis termostatas, kartais link\u0119s \u201eperlenkti lazd\u0105\u201c. Mokslininkai i\u0161 \u201eUniversity of California, Riverside\u201c pateik\u0117 i\u0161vad\u0105, kad dabartinis globalinis at\u0161ilimas ilgalaik\u0117je perspektyvoje gali suaktyvinti pernelyg stipri\u0105 kompensacin\u0119 reakcij\u0105, kuri galiausiai […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5044,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5043","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5043","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5043"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5043\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5044"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5043"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5043"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5043"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5043"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}