{"id":5045,"date":"2026-04-11T18:40:05","date_gmt":"2026-04-11T18:40:05","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/11\/nasa-misija-artemis-ii-arteja-prie-lemtingos-akimirkos-ar-orion-skydas-atlaikys\/"},"modified":"2026-04-11T18:40:05","modified_gmt":"2026-04-11T18:40:05","slug":"nasa-misija-artemis-ii-arteja-prie-lemtingos-akimirkos-ar-orion-skydas-atlaikys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/11\/nasa-misija-artemis-ii-arteja-prie-lemtingos-akimirkos-ar-orion-skydas-atlaikys\/","title":{"rendered":"\u201eNASA\u201c misija \u201eArtemis II\u201c art\u0117ja prie lemtingos akimirkos: ar \u201eOrion\u201c skydas atlaikys?"},"content":{"rendered":"<p>Misija <em>Artemis II<\/em> \u2013 pirmasis per daugiau nei pus\u0119 am\u017eiaus pilotuojamas skrydis M\u0117nulio kryptimi \u2013 art\u0117ja prie dramati\u0161kiausio etapo. Po s\u0117kmingos kelion\u0117s ir \u012fsp\u016bding\u0173 vaizd\u0173 i\u0161 M\u0117nulio orbitos keturi astronautai ruo\u0161iasi gr\u012f\u017eti \u012f \u017dem\u0119. Nors operacija vyksta pagal plan\u0105, vir\u0161 kapsul\u0117s \u201eOrion\u201c kyla klausim\u0173 d\u0117l vieno svarbiausi\u0173 saugumo element\u0173 \u2013 \u0161ilumin\u0117s apsaugos skydo. Ekspertai gin\u010dijasi, ar pakoreguota skryd\u017eio trajektorija tikrai u\u017etikrins \u012fgulos saugum\u0105, kai aparatas \u012fl\u0117ks \u012f atmosfer\u0105 ekstremaliomis s\u0105lygomis.<\/p>\n<p>Gr\u012f\u017eimas i\u0161 M\u0117nulio n\u0117ra \u012fprastas nusileidimas. \u201eOrion\u201c \u012f \u017dem\u0117s atmosfer\u0105 \u012fskries grei\u010diu, vir\u0161ijan\u010diu 40 t\u016bkst. km\/val., tod\u0117l \u201eArtemis II\u201c \u012fgula taps grei\u010diausiai kada nors i\u0161 kosmoso gr\u012f\u017eusiais \u017emon\u0117mis. Tokiu grei\u010diu trintis \u012f atmosferos daleles sukelia iki ma\u017edaug 2800 laipsni\u0173 Celsijaus temperat\u016br\u0105 \u2013 tai beveik pus\u0117 Saul\u0117s pavir\u0161iaus kar\u0161\u010dio. \u0160iose s\u0105lygose vienintel\u0117 reali apsauga tarp astronaut\u0173 ir katastrofos yra po kapsule \u012frengtas \u0161ilumin\u0117s apsaugos skydas.<\/p>\n<p>Problema ta, kad \u0161ioje misijoje naudojamas skydas beveik toks pats, kaip ir tas, kuris netik\u0117tai buvo pa\u017eeistas per nepilotuojam\u0105 bandym\u0105 \u201eArtemis I\u201c 2022 metais. Queen Mary Londono universiteto fizikas Edas Macaulay pabr\u0117\u017eia, kad be nepa\u017eeisto skydo kapsul\u0117 per kelias sekundes tiesiog i\u0161silydyt\u0173 ir sudegt\u0173. D\u0117l to net menkiausi nukrypimai nuo \u012fprasto skydo elgesio tampa kar\u0161t\u0173 diskusij\u0173 objektu.<\/p>\n<h3>\u201eArtemis I\u201c: kas nutiko?<\/h3>\n<p>\u201eOrion\u201c \u0161ilumin\u0117s apsaugos skydas pagamintas i\u0161 med\u017eiagos, vadinamos \u201eAvcoat\u201c. Tai abliacin\u0117 med\u017eiaga \u2013 ji turi pama\u017eu apangl\u0117ti ir sluoksniais nubyra, taip i\u0161sklaidydama mil\u017eini\u0161k\u0105 \u0161ilumos energij\u0105. Ta\u010diau po \u201eArtemis I\u201c kapsul\u0117s nusileidimo \u012f vandenyn\u0105 netoli Meksikos krant\u0173 \u201eNASA\u201c in\u017einieriai pasteb\u0117jo neraminant\u012f dalyk\u0105: vietoj tolygaus nusid\u0117v\u0117jimo skydas neteko i\u0161tis\u0173 med\u017eiagos fragment\u0173 taip, kaip kompiuteriniai modeliai nenumat\u0117.<\/p>\n<p>Tyrimas atskleid\u0117 daugiau nei 100 viet\u0173, kuriose \u201eAvcoat\u201c elg\u0117si ne taip, kaip buvo tik\u0117tasi. Pagrindine prie\u017eastimi \u012fvardytas vadinamasis \u201eskip reentry\u201c manevras \u2013 technika, kai kapsul\u0117 tarsi \u201eat\u0161oka\u201c nuo atmosferos, pana\u0161iai kaip plok\u0161\u010dias akmuo nuo vandens pavir\u0161iaus. Nors tai tur\u0117jo pad\u0117ti tiksliau nusileisti ir pagerinti \u012fgulos patiriam\u0105 komfort\u0105, toks profilis paskatino duj\u0173 kaupim\u0105si skydo strukt\u016broje. Dujos, netur\u0117damos kaip pasi\u0161alinti, suk\u0117l\u0117 sl\u0117gio augim\u0105, kuris prisid\u0117jo prie \u012ftr\u016bkim\u0173 ir apangl\u0117jusi\u0173 med\u017eiagos gabal\u0173 atskilimo.<\/p>\n<h3>Nauja \u201eNASA\u201c strategija: trajektorijos keitimas vietoj skydo keitimo<\/h3>\n<p>Nors tr\u016bkumas buvo nustatytas, \u201eNASA\u201c nepasirinko keisti skydo \u201eArtemis II\u201c kapsul\u0117je, kuri tuo metu jau buvo beveik parengta skryd\u017eiui. Vietoj to agent\u016bra pasirinko operacin\u012f sprendim\u0105: in\u017einieriai pakoregavo \u012f\u0117jimo \u012f atmosfer\u0105 profil\u012f, atsisakydami gili\u0173 \u201e\u0161oktel\u0117jim\u0173\u201c ir pereidami prie vadinamojo \u201eloft\u201c tipo jud\u0117jimo. Pagal \u0161\u012f plan\u0105 aparatas \u012f atmosfer\u0105 \u012feis statesniu kampu ir trumpiau bus tose sluoksniuose, kur anks\u010diau fiksuotas kritinis duj\u0173 sl\u0117gio augimas skyde.<\/p>\n<p>\u201eNASA\u201c administratorius Jaredas Isaacmanas vie\u0161ai pripa\u017eino, kad nors pasitiki komandos analize, tai n\u0117ra galutinis sprendimas. \u201eSkydas privalo suveikti. Mes neturime plano B\u201c, \u2013 viename interviu teig\u0117 jis. Agent\u016bra atliko kra\u0161tutini\u0173 scenarij\u0173 modeliavim\u0105, kuris parod\u0117, kad net ir praradus reik\u0161ming\u0105 \u201eAvcoat\u201c sluoksnio dal\u012f, bazin\u0117 titanin\u0117 \u201eOrion\u201c konstrukcija tur\u0117t\u0173 atlaikyti apkrovas ir u\u017etikrinti astronaut\u0173 saugum\u0105.<\/p>\n<h3>Skeptik\u0173 balsai: ar rizika pateisinama?<\/h3>\n<p>Vis d\u0117lto ne visi dalijasi \u201eNASA\u201c optimizmu. Buv\u0119s astronautas ir \u0161ilumini\u0173 apsaugos sistem\u0173 in\u017einierius Charlesas Camarda yra vienas garsiausi\u0173 sprendimo kritik\u0173. Jo teigimu, agent\u016bra nepadar\u0117 visko, kad problema b\u016bt\u0173 pa\u0161alinta i\u0161 esm\u0117s. Pana\u0161i\u0105 nuomon\u0119 rei\u0161kia ir kiti specialistai, tarp j\u0173 Danas Rasky, dabartin\u0119 situacij\u0105 lyginantis su stov\u0117jimu ant skard\u017eio kra\u0161to tir\u0161tame r\u016bke.<\/p>\n<p>Tuo metu misijos \u012fgula \u2013 Reid Wiseman, Victor Glover, Christina Koch ir Jeremy Hansen \u2013 i\u0161rei\u0161kia visi\u0161k\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 ant\u017eemine in\u017einieri\u0173 komanda. Wisemanas pabr\u0117\u017e\u0117, kad naujoji gr\u012f\u017eimo trajektorija buvo patikrinta visais \u012fmanomais b\u016bdais. Papildomu argumentu misijos \u0161alininkams tampa tai, kad \u201eArtemis I\u201c kapsul\u0117s vidiniai parametrai i\u0161liko normos ribose, nors i\u0161oriniai pa\u017eeidimai buvo akivaizd\u016bs \u2013 jei tuomet laive b\u016bt\u0173 buv\u0119 \u017emoni\u0173, j\u0173 sveikatai niekas neb\u016bt\u0173 gr\u0117s\u0119.<\/p>\n<h3>M\u0117nulio programos ateitis<\/h3>\n<p>S\u0117kmingas \u201eArtemis II\u201c sugr\u012f\u017eimas ir saugus nusileidimas Ramiajame vandenyne taps itin svarbiu etapu \u017emogaus sugr\u012f\u017eimo \u012f M\u0117nul\u012f programoje. Jei pakoreguota trajektorija pasiteisins, \u201eNASA\u201c laim\u0117s laiko tobulinti \u0161ilumin\u0117s apsaugos sprendimus kitoms misijoms, \u012fskaitant \u201eArtemis III\u201c, kuri planuojama su nusileidimu M\u0117nulio pavir\u0161iuje. Pasaulio d\u0117mesys bus sutelktas \u012f moment\u0105, kai \u201eOrion\u201c tur\u0117s pereiti galutin\u012f savo \u201eugnies test\u0105\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Misija Artemis II \u2013 pirmasis per daugiau nei pus\u0119 am\u017eiaus pilotuojamas skrydis M\u0117nulio kryptimi \u2013 art\u0117ja prie dramati\u0161kiausio etapo. Po s\u0117kmingos kelion\u0117s ir \u012fsp\u016bding\u0173 vaizd\u0173 i\u0161 M\u0117nulio orbitos keturi astronautai ruo\u0161iasi gr\u012f\u017eti \u012f \u017dem\u0119. Nors operacija vyksta pagal plan\u0105, vir\u0161 kapsul\u0117s \u201eOrion\u201c kyla klausim\u0173 d\u0117l vieno svarbiausi\u0173 saugumo element\u0173 \u2013 \u0161ilumin\u0117s apsaugos skydo. Ekspertai gin\u010dijasi, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5046,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5045","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5045","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5045"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5045\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5046"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5045"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5045"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5045"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5045"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}