\u0160veicarijoje mokslininkai ir savanoriai \u012fvairiose vietov\u0117se u\u017ekas\u0117 daugiau nei 2 000 por\u0173 medvilnini\u0173 apatini\u0173. Po ma\u017edaug dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 jie buvo i\u0161kasti ir \u012fvertinta, kiek audin\u012f \u201esuvalg\u0117\u201c dirvo\u017eemio organizmai.<\/p>\n
Vienuose ta\u0161kuose apatiniai buvo virt\u0119 beveik vien si\u016bl\u0117mis, kituose atsirado tik kelios skyl\u0117s. Tokie skirtumai tapo paprastu, lengvai suprantamu signalu, kiek dirvo\u017eemyje aktyvi gyvyb\u0117.<\/p>\n
Tyr\u0117jai \u0161\u012f metod\u0105 pavadino \u201eProof by Underpants\u201c ir pasi\u016bl\u0117 apatini\u0173 indeks\u0105 kaip visuomenei suprantam\u0105 dirvo\u017eemio b\u016bkl\u0117s indikatori\u0173. Id\u0117ja paprasta: kuo grei\u010diau suyra medviln\u0117, tuo intensyviau dirba mikroorganizmai, grybai ir sliekai.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad \u017eem\u0117s naudojimo b\u016bdas buvo svarbiausias veiksnys, ai\u0161kinantis irimo greit\u012f. Kai kuriose vejose, dirbamuose laukuose ir pievose biologinis aktyvumas buvo ma\u017eesnis, o vienalyt\u0117s vejos aplink pastatus i\u0161siskyr\u0117 pras\u010diausiais rodikliais.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad dirvo\u017eemio tvarkymas gali reik\u0161mingai paveikti ir dirvo\u017eemio gyvyb\u0119, ir jo kokyb\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 Ciuricho universiteto agroekologas Marcelis van der Heijdenas.<\/p>\n
Privat\u016bs sodai da\u017enai tapo vietomis, kur medviln\u0117 irimo grei\u010diu lenk\u0117 kitas teritorijas. Tyrime nurodoma, kad soduose, vidutini\u0161kai, per ma\u017edaug du m\u0117nesius suiro apie 58 proc. medviln\u0117s, o vejose apie 40 proc.<\/p>\n
Toks rezultatas siejamas su didesniu organin\u0117s anglies ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekiu, dirvos purenimu ir kompostavimu. Kitaip tariant, soduose paprastai sudaromos palankesn\u0117s s\u0105lygos dirvo\u017eemio organizmams.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad greitas suirimas ne visada rei\u0161kia sveikesn\u0119 ekosistem\u0105. \u0160veicarijos soduose nustatytos didesn\u0117s fosforo, azoto ir kalio koncentracijos rodo intensyvesn\u012f tr\u0119\u0161im\u0105, o tai gali didinti maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 pertekli\u0173.<\/p>\n
Perteklinis fosforas ir azotas didina rizik\u0105, kad med\u017eiagos bus i\u0161plaunamos \u012f vandens telkinius, skatins eutrofikacij\u0105 ir gali neigiamai veikti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119. Tod\u0117l apatini\u0173 indeksas labiau parodo, kur dirvo\u017eemis labai aktyvus ir maistingas, bet galutinei i\u0161vadai apie sveikat\u0105 reikia papildom\u0173 matavim\u0173.<\/p>\n
\u201eMaksimalus irimas n\u0117ra pageidautinas kiekvienoje ekosistemoje\u201c, \u2013 sak\u0117 agroekologas Franzas Benderis.<\/p>\n
Projektas buvo vykdomas kaip pilie\u010di\u0173 mokslo iniciatyva: jame dalyvavo apie 1 000 savanori\u0173, kartu su apatiniais buvo naudojami ir kiti paprasti biologinio aktyvumo testai, pavyzd\u017eiui, arbatos mai\u0161eliai. Tyr\u0117jai tikisi, kad tokie metodai pad\u0117s ai\u0161kiau komunikuoti apie dirvo\u017eemio degradacij\u0105 ir paskatins atsakingesn\u012f \u017eem\u0117s naudojim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160veicarijoje u\u017ekasti 2 000 medvilnini\u0173 apatini\u0173 parod\u0117, kaip \u017eem\u0117s naudojimas kei\u010dia dirvo\u017eemio gyvyb\u0119 ir kada \u201ederlingumas\u201c tampa problema.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":50499,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[39006,685,9691,710,1772,679,3082],"miestas":[],"class_list":["post-50498","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-agroscope","tag-biologine-ivairove","tag-ciuricho-universitetas","tag-dirvozemis","tag-pilieciu-mokslas","tag-sveicarija","tag-trasos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50498","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50498"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50498\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50499"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50498"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50498"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50498"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=50498"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}