Pauk\u0161\u010di\u0173 Take aptikta \u017evaig\u017ed\u0117 yra pati \u201egryniausia\u201c senovin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117, koki\u0105 iki \u0161iol pavyko rasti astronomams. Tai rei\u0161kia, kad j\u0105 beveik (nors ir ne visi\u0161kai) aplenk\u0117 vadinamieji metalai \u2013 sunkesni u\u017e hel\u012f elementai, kurie Visatoje pla\u010diau paplito tik po to, kai pirmosios \u017evaig\u017ed\u0117s sp\u0117jo nugyventi savo gyvenim\u0105 ir \u017e\u016bti.<\/p>\n
\u0160i \u017evaig\u017ed\u0117 \u2013 tarsi ankstyvosios Visatos fosilija, grei\u010diausiai susiformavusi i\u0161 duj\u0173, kurias praturtino vienas pirm\u0173j\u0173 supernovos sprogim\u0173. Kadaise tai buvo nedidel\u0117s mas\u0117s, \u012f Saul\u0119 pana\u0161i \u017evaig\u017ed\u0117, ta\u010diau dabar SDSS J0715-7334 jau pasiek\u0117 pagrindin\u0117s sekos pabaig\u0105 ir virto raudon\u0105ja mil\u017eine, art\u0117jan\u010dia prie savo gyvenimo pabaigos.<\/p>\n
\u201e\u0160ios beveik nepaliestos \u017evaig\u017ed\u0117s yra langai \u012f \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 ir galaktik\u0173 au\u0161r\u0105 Visatoje\u201c, \u2013 teig\u0117 \u010cikagos universiteto kosmologas Alexanderis Ji, vadovav\u0119s tyrimui.<\/p>\n
Po Did\u017eiojo sprogimo erdv\u0119 u\u017epild\u0117 kar\u0161tas, tankus plazmos \u201er\u016bkas\u201c, sudarytas i\u0161 ma\u017e\u0173 atomini\u0173 branduoli\u0173 ir laisv\u0173j\u0173 elektron\u0173. \u0160viesa pro j\u012f sklisti negal\u0117jo: fotonai nuolat atsitrenkdavo \u012f elektronus, tod\u0117l Visata buvo tamsi.<\/p>\n
Ma\u017edaug po 300 t\u016bkst. met\u0173 Visata atv\u0117so tiek, kad protonai ir elektronai gal\u0117jo susijungti ir suformuoti neutral\u0173 vandenil\u012f bei nedidel\u012f kiek\u012f helio. I\u0161 tankesni\u0173 \u0161i\u0173 pirmaprad\u017ei\u0173 duj\u0173 sankaup\u0173 gim\u0117 pa\u010dios pirmosios \u017evaig\u017ed\u0117s \u2013 vadinamosios III populiacijos \u017evaig\u017ed\u0117s.<\/p>\n
Elementai, sunkesni u\u017e hel\u012f, pla\u010diau paplito tik tuomet, kai \u0161ios pirmosios \u017evaig\u017ed\u0117s mir\u0117. \u017dvaig\u017ed\u0117s energij\u0105 gauna i\u0161 branduolin\u0117s sintez\u0117s \u2013 proceso, kurio metu lengvesni atomai jungiasi \u012f sunkesnius: vandenilis virsta heliu, helis \u2013 anglimi ir taip toliau. Astronomijoje elementai, sunkesni u\u017e hel\u012f, vadinami metalais.<\/p>\n
Sintez\u0117s grandin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117se i\u0161 esm\u0117s baigiasi ties gele\u017eimi, nes jos jungimas reikalauja daugiau energijos, nei jos i\u0161skiria. Vis d\u0117lto dar sunkesni elementai susidaro per galingus supernov\u0173 sprogimus, \u017eymin\u010dius masyvi\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 mirt\u012f. Tokie sprogimai paskleid\u017eia sunkiuosius elementus kosmose, o v\u0117liau jie patenka \u012f naujai besiformuojan\u010dias \u017evaig\u017edes.<\/p>\n
Visos iki \u0161iol i\u0161tirtos \u017evaig\u017ed\u0117s turi bent \u0161iek tiek toki\u0173 metal\u0173, ta\u010diau j\u0173 kiekiai labai skiriasi. Ma\u017eiausiai metal\u0173 turin\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s priskiriamos II populiacijai \u2013 j\u0173 sud\u0117tis rodo, kad jos gal\u0117jo b\u016bti praturtintos tik III populiacijos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 palikimu.<\/p>\n
\u201eIII populiacijos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 niekada nepavyko tiesiogiai steb\u0117ti \u2013 arba tod\u0117l, kad jos buvo masyvios, gyveno trumpai ir greitai \u017euvo, arba tod\u0117l, kad ma\u017eos mas\u0117s III populiacijos \u017evaig\u017ed\u0117s, kurios gal\u0117t\u0173 i\u0161likti iki \u0161i\u0173 dien\u0173, yra itin retos\u201c, \u2013 ai\u0161kino \u201eJohns Hopkins\u201c universiteto astronomas Kevinas Schlaufmanas. Pasak jo, pirmosios \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 kartos savyb\u0117s i\u0161lieka vienas svarbiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s astrofizikos ne\u017einom\u0173j\u0173.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties astronomai itin aktyviai ie\u0161ko II populiacijos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 ir tiria j\u0173 chemin\u0119 sud\u0117t\u012f \u2013 taip galima netiesiogiai suprasti, kokios buvo \u017evaig\u017ed\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 \u201epelen\u0173\u201c jos susiformavo.<\/p>\n
SDSS J0715-7334 buvo aptikta beveik atsitiktinai. A. Ji ir jo studentai, naudodamiesi \u201eSloan Digital Sky Survey\u201c duomenimis, mokymo proceso metu ie\u0161kojo \u012fdomesni\u0173 objekt\u0173 steb\u0117jimams. Pirm\u0105j\u0105 nakt\u012f prie teleskopo \u0161i \u017evaig\u017ed\u0117 buvo vos antrasis pasirinktas taikinys: planuota j\u0105 steb\u0117ti 10 minu\u010di\u0173, ta\u010diau galiausiai \u012f j\u0105 \u017ei\u016br\u0117ta net tris valandas.<\/p>\n
\u201eVis\u0105 nakt\u012f \u017ei\u016br\u0117jau \u012f kamer\u0105, kad \u012fsitikin\u010diau, jog ji tikrai veikia\u201c, \u2013 pasakojo viena i\u0161 tyrime dalyvavusi\u0173 studen\u010di\u0173 astronom\u0117 Natalie Orrantia.<\/p>\n
Detalesn\u0117 analiz\u0117 parod\u0117, kad \u017evaig\u017ed\u0117s sud\u0117tis beveik vien vandenilis ir helis. Jos metalingumas siekia vos 0,005 proc. Saul\u0117s metalingumo ir yra beveik perpus ma\u017eesnis nei ankstesnio rekordininko.<\/p>\n
Spektre aptiktas tik menkas gele\u017eies p\u0117dsakas, o bendras metalingumas yra 40 kart\u0173 ma\u017eesnis nei kitos, iki tol \u017einotos, labiausiai gele\u017eies stokojan\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s. Ta\u010diau labiausiai tyr\u0117jus nustebino ypa\u010d ma\u017eas anglies kiekis.<\/p>\n
\u201e\u017dvaig\u017ed\u0117je anglies tiek ma\u017eai, kad tai leid\u017eia manyti, jog j\u0105 formuotis pad\u0117jo ankstyvas kosmini\u0173 dulki\u0173 \u201epabarstymas\u201c. Tok\u012f susidarymo keli\u0105 esame mat\u0119 tik vien\u0105 kart\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 A. Ji.<\/p>\n
Paprastai dujoms, kad jos gal\u0117t\u0173 pakankamai atv\u0117sti ir prad\u0117ti formuoti \u017evaig\u017edes, reikia tam tikr\u0173 element\u0173, toki\u0173 kaip anglis ar deguonis. Manoma, kad pirm\u0173j\u0173 \u2013 III populiacijos \u2013 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 formavimasis r\u0117m\u0117si vandenilio molekul\u0117mis, ta\u010diau \u0161is mechanizmas yra ma\u017eiau efektyvus. Atsiradus angliai, ji tapo pagrindiniu \u201eau\u0161inimo\u201c veiksniu, leidusiu \u017evaig\u017ed\u0117ms formuotis visoje Visatoje.<\/p>\n
Vis d\u0117lto SDSS J0715-7334 spektras nerodo gryno vandenilio au\u0161inimo scenarijaus, kuris, tik\u0117tina, b\u016bdingas pa\u010dioms pirmosioms \u017evaig\u017ed\u0117ms. Vietoj to \u017evaig\u017ed\u0117s chemija leid\u017eia \u012ftarti ret\u0105 tarpin\u012f re\u017eim\u0105: anglies buvo per ma\u017eai \u012fprastam au\u0161inimo keliui, tod\u0117l dujoms subli\u016bk\u0161ti grei\u010diausiai pad\u0117jo menki kosmini\u0173 dulki\u0173 kiekiai \u2013 III populiacijos supernov\u0173 paliktos \u201epelen\u0173\u201c dalel\u0117s.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iai hipotezei patikrinti reik\u0117s rasti daugiau pana\u0161iai metal\u0173 stokojan\u010di\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 skirtingose aplinkose.<\/p>\n
\u017dvaig\u017ed\u0117s pad\u0117tis ir jud\u0117jimas danguje rodo, kad ji gal\u0117jo atkeliauti ne i\u0161 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako, o i\u0161 Did\u017eiojo Magelano Debesies \u2013 nyk\u0161tukin\u0117s galaktikos, skriejan\u010dios aplink Pauk\u0161\u010di\u0173 Tak\u0105. Tai reik\u0161t\u0173, kad Did\u017eiajame Magelano Debesyje gali b\u016bti daugiau itin metal\u0173 stokojan\u010di\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, kurios dar laukia atradimo.<\/p>\n
\u201eGali b\u016bti, kad tokiose galaktikose kaip Magelano Debesys rasime santykinai didesn\u0119 itin metal\u0173 neturting\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 dal\u012f nei pa\u010diame Pauk\u0161\u010di\u0173 Take\u201c, \u2013 sak\u0117 K. Schlaufmanas. Pasak jo, norint suprasti, kas i\u0161 ties\u0173 vyko labai seniai, kai Pauk\u0161\u010di\u0173 Takas buvo jaunas, dar liko daug darbo \u2013 kol kas mokslininkai tik prad\u0117jo brai\u017eyti \u0161io laikotarpio \u017eem\u0117lap\u012f.<\/p>\n
Atradimas paskelbtas \u017eurnale Nature Astronomy<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pauk\u0161\u010di\u0173 Take aptikta \u017evaig\u017ed\u0117 yra pati \u201egryniausia\u201c senovin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117, koki\u0105 iki \u0161iol pavyko rasti astronomams. Tai rei\u0161kia, kad j\u0105 beveik (nors ir ne visi\u0161kai) aplenk\u0117 vadinamieji metalai \u2013 sunkesni u\u017e hel\u012f elementai, kurie Visatoje pla\u010diau paplito tik po to, kai pirmosios \u017evaig\u017ed\u0117s sp\u0117jo nugyventi savo gyvenim\u0105 ir \u017e\u016bti. \u0160i \u017evaig\u017ed\u0117 \u2013 tarsi ankstyvosios Visatos fosilija, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5054,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5053","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5053","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5053"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5053\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5054"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5053"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5053"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5053"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5053"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}