Panspermijos teorija teigia, kad gyvyb\u0117 kosmose gali plisti per asteroidus, kometas ir kitus dangaus k\u016bnus. Kai vienoje planetoje susiformuoja gyvyb\u0117s \u201estatybiniai blokai\u201c, stipr\u016bs sm\u016bgiai gali i\u0161sviesti pavir\u0161iaus med\u017eiag\u0105 \u012f kosmos\u0105, o ji, keliaudama tarp planet\u0173, gali \u201enune\u0161ti\u201c \u0161ias u\u017euomazgas \u012f kitus pasaulius.<\/p>\n
De\u0161imtme\u010dius mokslininkai diskutavo, ar toks procesas gal\u0117jo vykti tarp \u017dem\u0117s ir Marso \u2013 ir net abiem kryptimis. Ta\u010diau pastaruoju metu, kilus gin\u010dams d\u0117l galimos mikrobin\u0117s gyvyb\u0117s Veneros tankiuose debesyse, daugiau d\u0117mesio imta skirti ir tarpplanetiniams \u201eperne\u0161imams\u201c tarp Veneros, \u017dem\u0117s ir Marso.<\/p>\n
Naujausiame tyrime, pristatytame 2026 met\u0173 M\u0117nulio ir planet\u0173 mokslo konferencijoje (LPSC), \u201eThe Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory\u201c ir \u201eSandia National Laboratories\u201c komanda detaliau \u012fvertino, ar gyvybei reikalinga med\u017eiaga gal\u0117jo patekti \u012f Veneros atmosfer\u0105 i\u0161 \u017dem\u0117s.<\/p>\n
Mokslininkai r\u0117m\u0117si 2021 metais N. Izenbergo ir bendraautori\u0173 pasi\u016blytu vadinamosios Veneros gyvyb\u0117s lygties (VLE) modeliu. Remiantis \u0161iuo modeliu, skai\u010diavimai leid\u017eia manyti, kad gyvyb\u0117 Veneros debesyse gal\u0117t\u0173 egzistuoti bent kelias dienas per \u0161imtmet\u012f \u2013 d\u0117l med\u017eiagos, kuri \u012f kosmos\u0105 buvo i\u0161mesta nuo \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus.<\/p>\n
VLE savo logika pana\u0161i \u012f \u017einom\u0105 Dreiko lygt\u012f: tikimyb\u0117 i\u0161skaidoma \u012f kelis veiksnius, kuri\u0173 sandauga leid\u017eia \u012fvertinti, kiek realu aptikti gyvyb\u0119. Matemati\u0161kai tai apra\u0161oma taip: L = O x R x C.<\/p>\n
\u0160ioje formul\u0117je L rei\u0161kia tikimyb\u0119, kad gyvyb\u0117 egzistuoja (nuo 0 iki 1, kur 0 \u2013 jokios galimyb\u0117s, o 1 \u2013 visi\u0161kas tikrumas), O \u2013 kilm\u0119 (tikimyb\u0119, kad gyvyb\u0117 Veneroje apskritai u\u017esimezg\u0117 ir \u012fsitvirtino), R \u2013 atsparum\u0105 (galimyb\u0119, kad biosfera gal\u0117t\u0173 egzistuoti ir atlaikyti poky\u010dius), C \u2013 t\u0119stinum\u0105 (tikimyb\u0119, kad tinkamos s\u0105lygos i\u0161liko iki \u0161i\u0173 dien\u0173).<\/p>\n
Pirmiausia komanda vertino, kaip bet kokia organin\u0117 med\u017eiaga \u2013 nepriklausomai nuo jos kilm\u0117s \u2013 gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi kelion\u0119 kosmosu. Be paties sm\u016bgio sukelto \u0161oko, svarbi ir sm\u016bgio metu i\u0161siskirianti \u0161iluma, taip pat ekstremalios temperat\u016bros, radiacija ir kosmoso vakuumas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto kompiuterinis modeliavimas ir \u017dem\u0117je rast\u0173 meteorit\u0173 tyrimai rodo, kad organin\u0117 med\u017eiaga gali i\u0161gyventi i\u0161metim\u0105 \u012f kosmos\u0105 ir tarpplanetin\u012f perna\u0161\u0105. Atvykus \u012f Vener\u0105, tam, kad ji i\u0161likt\u0173, \u0161i med\u017eiaga dar tur\u0117t\u0173 b\u016bti paskleista debesyse arba vir\u0161 j\u0173.<\/p>\n
\u012e tai atsi\u017evelgdami tyr\u0117jai skai\u010diavimuose daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 tam, kas nutikt\u0173 \u012f Veneros atmosfer\u0105 \u012fskriejantiems \u201eugnies kamuoliams\u201c \u2013 itin ry\u0161kiems meteoritams (bolidams). Buvo vertinama, kaip jie patiria abliacij\u0105, kaip sprogsta ir skyla \u012f dalis, kurios gal\u0117t\u0173 kur\u012f laik\u0105 i\u0161likti pl\u016bduriuodamos debesyse.<\/p>\n
Skai\u010diavimams panaudotas vadinamasis \u201eblyn\u0173 modelis\u201c \u2013 populiarus pusiau analitinis metodas, apra\u0161antis, kaip bolidas fragmentuojasi skrisdamas per atmosfer\u0105. Kai bolidas atmosferoje sprogsta (vadinamasis oro sprogimas), aerodinamin\u0117 trauka fragmentus i\u0161sklaido horizontaliai, suformuodama tarsi \u201eblyn\u0105\u201c i\u0161 pasklidusios med\u017eiagos, kuri\u0105 mokslininkai vadina \u201el\u0105stel\u0117mis\u201c.<\/p>\n
Remdamiesi \u0161iuo modeliu ir ankstesni\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, mokslininkai \u012fvertino, kiek toki\u0173 bolid\u0173 i\u0161 \u017dem\u0117s ar Marso gal\u0117jo \u201epristatyti\u201c med\u017eiag\u0105 \u012f Veneros debesis. Skai\u010diavimai parod\u0117, kad i\u0161 \u017dem\u0117s \u012f Veneros debesis teori\u0161kai gal\u0117jo b\u016bti perne\u0161ta \u0161imtai milijard\u0173 \u201el\u0105steli\u0173\u201c, o \u0161imtai milijard\u0173 j\u0173 gal\u0117jo i\u0161likti potencialiai gyvybingos.<\/p>\n
Vis d\u0117lto, geriausiu modelio vertinimu, vidutini\u0161kai Veneros debesyse per vienus \u017dem\u0117s metus gal\u0117t\u0173 pasklisti apie 100 \u201el\u0105steli\u0173\u201c, o per pastar\u0105j\u012f 1 mlrd. met\u0173 i\u0161 \u017dem\u0117s gal\u0117jo b\u016bti perne\u0161ta iki 20 mlrd. \u201el\u0105steli\u0173\u201c.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pripa\u017e\u012fsta, kad j\u0173 modelis neapima vis\u0173 bolido ir atmosferos s\u0105veikos detali\u0173, o kiekvienas VLE parametras turi dideli\u0173 neapibr\u0117\u017etum\u0173 \u2013 pana\u0161iai kaip ir Dreiko lygties atveju. Vis d\u0117lto skai\u010diavimai rodo, kad panspermija tarp \u017dem\u0117s ir Veneros teori\u0161kai yra \u012fmanoma.<\/p>\n
Taigi, jei b\u016bsimos astrobiologin\u0117s misijos kada nors aptikt\u0173 gyvyb\u0119 Veneros debesyse, i\u0161lieka tikimyb\u0117, kad jos i\u0161takos gal\u0117jo b\u016bti \u017dem\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Panspermijos teorija teigia, kad gyvyb\u0117 kosmose gali plisti per asteroidus, kometas ir kitus dangaus k\u016bnus. Kai vienoje planetoje susiformuoja gyvyb\u0117s \u201estatybiniai blokai\u201c, stipr\u016bs sm\u016bgiai gali i\u0161sviesti pavir\u0161iaus med\u017eiag\u0105 \u012f kosmos\u0105, o ji, keliaudama tarp planet\u0173, gali \u201enune\u0161ti\u201c \u0161ias u\u017euomazgas \u012f kitus pasaulius. De\u0161imtme\u010dius mokslininkai diskutavo, ar toks procesas gal\u0117jo vykti tarp \u017dem\u0117s ir Marso \u2013 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5056,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5055","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5055","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5055"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5055\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5056"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5055"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5055"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5055"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5055"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}