Echolokacija \u2013 ne vien delfin\u0173 ar \u0161ik\u0161nosparni\u0173 geb\u0117jimas. Pasirodo, \u017emon\u0117s taip pat gali \u201ematyti garsu\u201c, o \u0161io \u012fg\u016bd\u017eio pagrind\u0173, kaip rodo ankstesni tyrimai, galima i\u0161mokti gana greitai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tapti tikru echolokacijos meistru \u2013 kur kas sud\u0117tingiau.<\/p>\n
Geriausi echolokatoriai, sprags\u0117dami lie\u017euviu ar pasitelkdami baltosios lazdel\u0117s bakstel\u0117jimus, sukuria steb\u0117tinai tiksl\u0173 aplinkos \u201e\u017eem\u0117lap\u012f\u201c net ir tada, kai reg\u0117jimo n\u0117ra. I\u0161 garso gr\u012f\u017etam\u0173j\u0173 atspind\u017ei\u0173 galima spr\u0119sti ne tik apie objekt\u0173 viet\u0105, bet ir apie j\u0173 dyd\u012f, atstum\u0105, form\u0105 bei med\u017eiag\u0105.<\/p>\n
Naujame eksperimente pirm\u0105 kart\u0105 detaliau paai\u0161kinta, kaip \u017emogaus smegenys sugeba taip apdoroti echolokacijos signalus. Rezultatai leid\u017eia manyti, kad su kiekvienu sugr\u012f\u017etan\u010diu aido impulsu centrin\u0117 nerv\u0173 sistema pama\u017eu kuria ir tikslina aplinkin\u0117s erdv\u0117s vaizd\u0105, vis labiau \u201e\u012fsikabindama\u201c \u012f detales.<\/p>\n
Kitaip tariant, smegenys neapsiriboja vienu aido signalu \u2013 orientacijai pasitelkiama i\u0161tisa gr\u012f\u017etan\u010di\u0173 gars\u0173 seka. Be to, ankstesni darbai rodo, kad toki\u0173 u\u017euomin\u0173 i\u0161\u0161ifravimui gali b\u016bti naudojami ne tik klausos, bet ir reg\u0117jimo informacijos apdorojimo keliai.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko neurologijos mokslininkai i\u0161 \u201eSmith-Kettlewell Eye Research Institute\u201c \u2013 ne pelno siekian\u010dio tyrim\u0173 instituto San Franciske, Kalifornijoje. Jie palygino 4 patyrusius echolokatorius su 21 regin\u010diu dalyviu, neturin\u010diu echolokacijos patirties.<\/p>\n
Kiekvienos sesijos metu dalyviams buvo u\u017ededamos EEG kepur\u0117s, fiksuojan\u010dios smegen\u0173 aktyvum\u0105. Tamsiame kambaryje jie klaus\u0117si iki 11 sintetini\u0173 sprags\u0117jim\u0173 sek\u0173, po kuri\u0173 skamb\u0117davo dirbtiniai aidai \u2013 tarsi garsas atsitrenkt\u0173 \u012f virtual\u0173 objekt\u0105 patalpoje.<\/p>\n
Dalyviai tur\u0117jo nustatyti, kur yra \u0161is virtualus objektas \u2013 kair\u0117je ar de\u0161in\u0117je \u2013 remdamiesi vien aido informacija.<\/p>\n
Kaip ir tik\u0117tasi, patyr\u0119 echolokatoriai gerokai tiksliau nustatydavo objekto viet\u0105: j\u0173 rezultatai kiekvien\u0105 kart\u0105 buvo geresni nei atsitiktinis sp\u0117jimas.<\/p>\n
Tuo metu regintys, echolokacijos ne\u012fvald\u0119 dalyviai sp\u0117davo ne geriau nei atsitiktinai \u2013 ma\u017edaug 50 proc. tikslumu.<\/p>\n
Geriausiai pasirod\u0117 trys patyr\u0119 echolokatoriai, kurie apako ankstyvame am\u017eiuje. Jie teisingai nustatydavo virtualaus objekto viet\u0105 daugiau nei 70 proc. atvej\u0173, net kai i\u0161girsdavo tik kelis sprags\u0117jimus.<\/p>\n
Rezultatai leid\u017eia manyti, kad ankstyvas apakimas gali sustiprinti jautrum\u0105 garsui. \u012edomu ir tai, kad kai virtualus objektas b\u016bdavo labiau pasislink\u0119s \u012f kair\u0119 arba de\u0161in\u0119, jo vietai nustatyti prireikdavo ma\u017eiau sprags\u0117jim\u0173. Tyrime nurodoma, jog palankiausias kampas \u017emogaus smegenims buvo apie 45 laipsniai nuo vidurio linijos.<\/p>\n
Autoriai taip pat pasteb\u0117jo, kad kiekvienas sugr\u012f\u017etantis garsas vis grei\u010diau aktyvindavo smegen\u0173 erdvinio suvokimo tinklus. Tai gali atspind\u0117ti, kaip jutimin\u0117 informacija greitai i\u0161gaunama, sujungiama ir tikslinama, kol susiformuoja nuoseklus aplinkos vaizdas.<\/p>\n
Nors tyrimo imtis nedidel\u0117, jis dera su platesniais \u012frodymais, kad netekus reg\u0117jimo smegenys gali tapti jautresn\u0117s erdvin\u0117ms akustin\u0117ms u\u017euominoms.<\/p>\n
Duose patyrusi\u0173 echolokatori\u0173, kurie apako anksti, u\u017efiksuotas ry\u0161kus pager\u0117jimas tarp septinto ir a\u0161tunto sprags\u0117jimo. Tai rodo, kad suvokimo sistema per laik\u0105 efektyviai integruoja aido akustines ypatybes, o pasiekus auk\u0161\u010diausi\u0105 galim\u0105 lyg\u012f rezultatai stabilizuojasi.<\/p>\n
\u0160is darbas yra vienas pirm\u0173j\u0173, kuriame EEG \u012fra\u0161ai panaudoti ai\u0161kinantis, kaip \u017emogaus smegenys apdoroja echolokacijos informacij\u0105 sprags\u0117jimas po sprags\u0117jimo. Nors norint geriau suprasti \u0161\u012f \u012fg\u016bd\u012f reikia daugiau tyrim\u0173, eksperimentas parod\u0117 i\u0161skirtin\u012f smegen\u0173 suvokimo sistem\u0173 lankstum\u0105, kai reg\u0117jimo n\u0117ra.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale eNeuro<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Echolokacija \u2013 ne vien delfin\u0173 ar \u0161ik\u0161nosparni\u0173 geb\u0117jimas. Pasirodo, \u017emon\u0117s taip pat gali \u201ematyti garsu\u201c, o \u0161io \u012fg\u016bd\u017eio pagrind\u0173, kaip rodo ankstesni tyrimai, galima i\u0161mokti gana greitai. Vis d\u0117lto tapti tikru echolokacijos meistru \u2013 kur kas sud\u0117tingiau. Geriausi echolokatoriai, sprags\u0117dami lie\u017euviu ar pasitelkdami baltosios lazdel\u0117s bakstel\u0117jimus, sukuria steb\u0117tinai tiksl\u0173 aplinkos \u201e\u017eem\u0117lap\u012f\u201c net ir tada, kai […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5071,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5070","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5070","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5070"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5070\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5071"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5070"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5070"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5070"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5070"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}