Netoli Lucko, \u0161iaurin\u0117je Derno kaimo pa\u0161on\u0117je, tarp gele\u017einkelio ir kelio Luckas\u2013Rivne, yra saugomas Papik\u0173 mi\u0161ko masyvas. \u010cia auga i\u0161skirtinis, ma\u017edaug 250 met\u0173 am\u017eiaus \u0105\u017euolas, turintis net penkis kamienus ir tap\u0119s vietos simboliu.<\/p>\n
Mi\u0161ko teritorija siekia apie 606 hektarus, o did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f sudaro \u0105\u017euolynai, kuri\u0173 am\u017eius vietomis siekia iki 130 met\u0173. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad Papikai vertingi ne tik d\u0117l brand\u017ei\u0173 medyn\u0173, bet ir d\u0117l biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s bei istorini\u0173 sluoksni\u0173, susiklos\u010diusi\u0173 per kelis \u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Mi\u0161ko pl\u0117tra ypa\u010d suintensyv\u0117jo XX am\u017eiaus prad\u017eioje, kai nat\u016brali\u0105 skroblyn\u0173 ir \u0105\u017euol\u0173 augaviet\u0119 \u0117m\u0117 papildyti dirbtinai sodinti medynai. Istoriniai \u0161altiniai ir vietos pasakojimai sieja tuos darbus su laikotarpiu, kai apylink\u0117s priklaus\u0117 Olykos dvar\u0105 vald\u017eiusiems Radviloms.<\/p>\n
Papikuose aptinkama ir ret\u0173 augal\u0173: \u010dia auga \u012f Ukrainos Raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105 \u012fra\u0161yta balta\u017eied\u0117 snieguol\u0117, taip pat pla\u010dialapis saulenis, turintis regionin\u012f apsaugos status\u0105. Tokios r\u016b\u0161ys rodo, kad mi\u0161ko paklot\u0117 ir dr\u0117gnesn\u0117s vietos i\u0161laik\u0117 nat\u016bralioms buvein\u0117ms b\u016bdingas s\u0105lygas.<\/p>\n
Gyv\u016bnijos \u012fvairov\u0117 taip pat juntama: vietov\u0117je fiksuojama apie 70 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o tarp stambesni\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 galima sutikti stirn\u0173. Vietos gyventojai pasakoja, kad anks\u010diau \u012f \u0161iuos mi\u0161kus es\u0105 u\u017eklysdavo ir stumbrai, nors \u0161iandien tokie susitikimai b\u016bt\u0173 itin reti.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f lankytojams da\u017enai palieka ne tik penkiakamienis \u0105\u017euolas, bet ir mi\u0161ke i\u0161lik\u0119 karo p\u0117dsakai. Pirmojo pasaulinio karo metais per \u0161i\u0105 teritorij\u0105 \u0117jo fronto linija, tod\u0117l vietov\u0117 buvo militarizuota ir smarkiai keit\u0117si.<\/p>\n
Nors nuo t\u0173 \u012fvyki\u0173 pra\u0117jo daugiau nei \u0161imtmetis, tarp med\u017ei\u0173 vis dar galima rasti apkas\u0173 ir \u012ftvirtinim\u0173 fragment\u0173. Gamta pama\u017eu juos u\u017ekloja, ta\u010diau reljefo nelygumai ir \u017eem\u0117s darb\u0173 \u017eym\u0117s daug kur teb\u0117ra ai\u0161kiai atpa\u017e\u012fstamos.<\/p>\n
Pa\u010diam \u0105\u017euolui priskiriamas ma\u017edaug 250 met\u0173 am\u017eius rei\u0161kia, kad jis augo dar gerokai iki XX am\u017eiaus sukr\u0117tim\u0173 ir i\u0161gyveno du pasaulinius karus. Tokie seni med\u017eiai da\u017enai vadinami gyvaisiais liudytojais, nes j\u0173 gyvavimo trukm\u0117 apima kelias \u017emoni\u0173 kartas ir skirtingus istorijos tarpsnius.<\/p>\n
Saugomi mi\u0161ko masyvai, kuriuose dera senas medynas, retos r\u016b\u0161ys ir istorinis kra\u0161tovaizdis, tampa vis reik\u0161mingesni tiek gamtosaugai, tiek vietos turizmui. Europoje vis da\u017eniau akcentuojama, kad biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimas priklauso ne vien nuo rezervat\u0173 ploto, bet ir nuo buveini\u0173 kokyb\u0117s bei t\u0119stinumo.<\/p>\n
Papik\u0173 atvejis parodo, kaip vienoje teritorijoje susikerta ekologin\u0117 ir kult\u016brin\u0117 vert\u0117: nuo XX am\u017eiaus prad\u017eios sodint\u0173 medyn\u0173 iki nat\u016brali\u0173 augavie\u010di\u0173 ir karo palikimo. O penkiakamienis \u0105\u017euolas i\u0161lieka ry\u0161kiausiu \u0161ios vietos akcentu, primenan\u010diu, kad istorija ir gamta da\u017enai gyvena viename kra\u0161tovaizdyje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Netoli Lucko esan\u010diame Papik\u0173 mi\u0161ke saugomas apie 250 met\u0173 \u0105\u017euolas su penkiais kamienais, o tarp med\u017ei\u0173 iki \u0161iol matyti Pirmojo pasaulinio karo p\u0117dsakai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[8096,685,101,39180,29101,2887,36590],"miestas":[],"class_list":["post-50734","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-azuolai","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-luckas","tag-pirmasis-pasaulinis-karas","tag-saugomos-teritorijos","tag-voluine"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50734","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50734"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50734\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50734"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50734"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50734"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=50734"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}