Demencija \u2013 pasaulin\u0117 problema: neurodegeneracin\u0117s ligos palie\u010dia vis daugiau \u017emoni\u0173, o tai i\u0161 dalies siejama su ilg\u0117jan\u010dia gyvenimo trukme. Skai\u010diuojama, kad Lenkijoje su \u012fvairiomis demencijos formomis susiduria apie 500\u2013600 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, o visame pasaulyje \u2013 daugiau nei 55 mln.<\/p>\n
JAV mokslininkai i\u0161 \u201eHarvard T.H. Chan School of Public Health\u201c nustat\u0117, kad vieno kasdienio \u012fpro\u010dio pakeitimas gali suma\u017einti demencijos rizik\u0105 net 15 proc. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, itin svarbus veiksnys yra optimisti\u0161kesnis po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai ai\u0161kina, kad optimizmas gali teigiamai veikti smegenis ir nerv\u0173 sistem\u0105: ma\u017einti kortizolio (streso hormono) kiek\u012f bei slopinti u\u017edegiminius procesus smegenyse, kurie laikomi vienu i\u0161 demencijos rizikos veiksni\u0173.<\/p>\n
\u201eOptimizmo pripa\u017einimas apsauginiu psichosocialiniu veiksniu pabr\u0117\u017eia galim\u0105 jo vert\u0119, kai kalbama apie sveiko sen\u0117jimo skatinim\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyrimo autoriai.<\/p>\n
I\u0161vados paremtos 14 met\u0173 trukusiu tyrimu, kuriame dalyvavo daugiau nei 9 t\u016bkst. 50 met\u0173 ir vyresni\u0173 suaugusi\u0173j\u0173. 2006\u20132020 m. buvo vertinamas j\u0173 pasitenkinimas gyvenimu ir po\u017ei\u016bris \u012f ateit\u012f. Optimizmo lygis matuotas \u0161e\u0161iabal\u0117je skal\u0117je: kuo jis buvo auk\u0161tesnis, tuo re\u010diau v\u0117lesniais metais fiksuota demencijos raida.<\/p>\n
Taip pat nustatyta, kad optimisti\u0161kas po\u017ei\u016bris demencijos tikimyb\u0119 ma\u017eino apie 15 proc. nepriklausomai nuo am\u017eiaus, lyties, ras\u0117s ar bendros sveikatos b\u016bkl\u0117s. Demencijos atvej\u0173 nustatymui buvo taikytas algoritminis skai\u010diavimas, apmokytas didel\u0117s apimties kognityvini\u0173 ir fizini\u0173 test\u0173 duomenimis, surinktais i\u0161 \u012fvairi\u0173 geografini\u0173 region\u0173 dalyvi\u0173.<\/p>\n
\u201eNors optimizmas yra sud\u0117tingas rei\u0161kinys ir n\u0117ra iki galo ai\u0161ku, kaip tiksliai jis gal\u0117t\u0173 virsti b\u016bsimomis demencijos prevencijos iniciatyvomis, tai sritis, kuri nusipelno tolesni\u0173 tyrim\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo autoriai.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad kasdienis optimizmas organizmui gali tur\u0117ti ir daugiau naudos. Kiti 2022 m. atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo apie 150 t\u016bkst. 50\u201379 met\u0173 moter\u0173, parod\u0117, jog pozityvesnis m\u0105stymas siejamas su ilgesne gyvenimo trukme ir ma\u017eesne atminties silpn\u0117jimo bei k\u016brybinio m\u0105stymo nykimo rizika.<\/p>\n
Optimizmas apib\u016bdinamas kaip tik\u0117jimas, kad \u017emogus susitvarkys net ir sud\u0117tingiausiose situacijose. Tai stiprina kontrol\u0117s jausm\u0105 ir padeda ma\u017einti stres\u0105. Be to, optimisti\u0161kiau nusiteik\u0119 \u017emon\u0117s da\u017eniau r\u016bpinasi ateitimi ir kasdiene sveikata \u2013 pavyzd\u017eiui, renkasi subalansuot\u0105 mityb\u0105 ar fizin\u012f aktyvum\u0105. Taip pat nurodoma, kad jie re\u010diau susiduria su \u0161irdies ligomis, nerimo sutrikimais ar depresija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Demencija \u2013 pasaulin\u0117 problema: neurodegeneracin\u0117s ligos palie\u010dia vis daugiau \u017emoni\u0173, o tai i\u0161 dalies siejama su ilg\u0117jan\u010dia gyvenimo trukme. Skai\u010diuojama, kad Lenkijoje su \u012fvairiomis demencijos formomis susiduria apie 500\u2013600 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, o visame pasaulyje \u2013 daugiau nei 55 mln. JAV mokslininkai i\u0161 \u201eHarvard T.H. Chan School of Public Health\u201c nustat\u0117, kad vieno kasdienio \u012fpro\u010dio pakeitimas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5075,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5074","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5074","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5074"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5074\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5075"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5074"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5074"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5074"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5074"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}