{"id":50741,"date":"2026-09-01T11:50:29","date_gmt":"2026-09-01T11:50:29","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/01\/suo-mirksi-i-jus-ne-siaip-sau-mokslininkai-atskleide-ka-tai-gali-reiksti-jusu-rysiui\/"},"modified":"2026-09-01T11:50:29","modified_gmt":"2026-09-01T11:50:29","slug":"suo-mirksi-i-jus-ne-siaip-sau-mokslininkai-atskleide-ka-tai-gali-reiksti-jusu-rysiui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/01\/suo-mirksi-i-jus-ne-siaip-sau-mokslininkai-atskleide-ka-tai-gali-reiksti-jusu-rysiui\/","title":{"rendered":"\u0160uo mirksi \u012f jus ne \u0161iaip sau: mokslininkai atskleid\u0117, k\u0105 tai gali reik\u0161ti j\u016bs\u0173 ry\u0161iui"},"content":{"rendered":"<p>Jei pasteb\u0117jote, kad j\u016bs\u0173 \u0161uo da\u017eniau mirksi, kai \u017ei\u016brite jam \u012f akis, tai gali b\u016bti ne atsitiktinumas. Italijos Parmos universiteto mokslinink\u0173 tyrimas rodo, kad \u0161un\u0173 mirks\u0117jimo da\u017enis kinta priklausomai nuo to, ar mirksi \u017emogus, kur\u012f gyv\u016bnas mato, ir ar tas \u017emogus jam yra artimas.<\/p>\n<p>Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad mirks\u0117jimas pirmiausia yra fiziologinis refleksas, saugantis ir dr\u0117kinantis akis. Vis d\u0117lto vis daugiau duomen\u0173 leid\u017eia manyti, kad mirks\u0117jimas gali tapti ir subtiliu socialiniu signalu, susijusiu su d\u0117mesiu, \u012fsitraukimu ar santykio artumu.<\/p>\n<h2>Kaip vyko eksperimentas<\/h2>\n<p>Mokslininkai i\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012f tyrim\u0105 \u012ftrauk\u0117 38 \u0161unis, ta\u010diau galutin\u0117je analiz\u0117je liko 35, nes keli gyv\u016bnai per daug bla\u0161k\u0117si ne\u012fprastoje aplinkoje. \u0160unims buvo rodomi trumpi vaizdo \u012fra\u0161ai, kuriuose mat\u0117si trys \u017emon\u0117s: \u0161eimininkas ir du nepa\u017e\u012fstamieji.<\/p>\n<p>Kiekvienam \u017emogui buvo parengtos dvi \u012fra\u0161o versijos: vienoje jis mirks\u0117jo kas kelias sekundes, kitoje \u017ei\u016br\u0117jo \u012f kamer\u0105 beveik nemirks\u0117damas ir i\u0161laikydamas neutrali\u0105 i\u0161rai\u0161k\u0105. \u0160un\u0173 elgesys buvo filmuojamas, o tyr\u0117jai v\u0117liau vertino, kaip kinta mirks\u0117jimas skirtingomis s\u0105lygomis.<\/p>\n<h2>K\u0105 parod\u0117 rezultatai<\/h2>\n<p>Bendras vaizdas buvo ai\u0161kus: \u0161unys da\u017eniau mirks\u0117jo tada, kai ekrane matomas \u017emogus mirks\u0117jo, nei tada, kai \u017evilgsnis buvo susting\u0119s. Ta\u010diau ry\u0161kiausias skirtumas atsirado tuomet, kai \u0161unys \u017ei\u016br\u0117jo \u012f savo \u0161eiminink\u0105.<\/p>\n<p>\u0160un\u0173 mirks\u0117jimo da\u017enis did\u0117jo stebint mirksint\u012f \u0161eiminink\u0105, o \u017ei\u016brint \u012f nepa\u017e\u012fstamuosius toks efektas buvo gerokai silpnesnis arba visai nepastebimas. Tai leid\u017eia manyti, kad \u0161unims svarbi ne vien pati aki\u0173 vok\u0173 judesio dinamika, bet ir tai, kas yra \u017emogus, kur\u012f jie mato.<\/p>\n<p>Tyrime taip pat u\u017efiksuotas skirtumas, susij\u0119s su \u0161eimininko lytimi: \u0161unys da\u017eniau mirks\u0117jo steb\u0117dami mirksin\u010di\u0105 \u0161eiminink\u0119 nei mirksint\u012f \u0161eiminink\u0105. Vis d\u0117lto autoriai ragina \u0161\u012f rezultat\u0105 vertinti atsargiai, nes tyrimas nebuvo skirtas atskirti lyties poveikio nuo kit\u0173 veiksni\u0173, pavyzd\u017eiui, kas da\u017eniau r\u016bpinasi \u0161unimi kasdien.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai dar nerei\u0161kia pokalbio akimis<\/h2>\n<p>Nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai gali skamb\u0117ti kaip gyv\u016bno bandymas bendrauti, tyr\u0117jai neskuba daryti toki\u0173 i\u0161vad\u0173. Jie patikrino, ar \u0161unys mirksi tuo pa\u010diu metu kaip \u017emogus, vertindami mirksn\u012f, \u012fvykus\u012f per 1,5 sekund\u0117s nuo \u017emogaus mirksnio.<\/p>\n<p>Ma\u017edaug 57,3 proc. fiksuot\u0173 \u0161un\u0173 mirks\u0117jim\u0173 pateko \u012f \u0161\u012f interval\u0105, ta\u010diau statisti\u0161kai tai nesiskyr\u0117 nuo atsitiktinumo. Kitaip tariant, \u0161unys mirks\u0117jo da\u017eniau, kai mirks\u0117jo j\u0173 \u017emogus, bet nepakankamai tiksliai, kad b\u016bt\u0173 galima teigti, jog jie patikimai sinchronizuoja mirksnius.<\/p>\n<p>Autoriai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161unys steb\u0117jo ne gyv\u0105 \u017emog\u0173, o vaizdo \u012fra\u0161\u0105, tod\u0117l tr\u016bko realaus gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io, kuris gali b\u016bti svarbus tikram elgesio suderinimui. Tolimesniems tyrimams, j\u0173 teigimu, reik\u0117t\u0173 derinti elgesio analiz\u0119 su \u017evilgsnio sekimu, susijaudinimo rodikliais ir fiziologiniais matavimais.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto bendras signalas ai\u0161kus: \u0161unys yra itin pastab\u016bs m\u016bs\u0173 veido mikrojudesiams ir \u012f artimo \u017emogaus \u017evilgsnio detales reaguoja kitaip nei \u012f nepa\u017e\u012fstam\u0173j\u0173. O tai papildo vis gaus\u0117jant\u012f mokslini\u0173 duomen\u0173 lauk\u0105, rodant\u012f, kad \u0161un\u0173 ir \u017emoni\u0173 ry\u0161ys remiasi ne vien balsu ar gestais, bet ir labai subtiliais neverbaliniais \u017eenklais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas rodo, kad \u0161unys da\u017eniau mirksi steb\u0117dami mirksint\u012f \u0161eiminink\u0105, ta\u010diau tai dar nerei\u0161kia tikslaus mirksni\u0173 sinchronizavimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":50742,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6944,39185,9927,16988,39186,831],"miestas":[],"class_list":["post-50741","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-gyvunu-elgsena","tag-mirksejimas","tag-neverbaline-komunikacija","tag-parmos-universitetas","tag-seimininkas","tag-sunys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50741","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50741"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50741\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50741"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50741"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50741"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=50741"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}