Euro zonos metin\u0117 infliacija 2026 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f pakilo iki 3,3 proc., kai 2026 met\u0173 liep\u0105 siek\u0117 2,9 proc., rodo i\u0161ankstinis Eurostato \u012fvertis. M\u0117nesio kain\u0173 augimas sudar\u0117 0,4 proc., o tai signalizuoja, kad kain\u0173 spaudimas vasaros pabaigoje sustipr\u0117jo.<\/p>\n
Europos Centrinio Banko tikslas yra 2 proc., tod\u0117l naujausi duomenys v\u0117l kelia klausim\u0105, ar pinig\u0173 politika netrukus taps dar grie\u017etesn\u0117. Rinkos dalyviai didina tikimyb\u0119, kad artimiausiame pos\u0117dyje bus svarstomas pal\u016bkan\u0173 k\u0117limas.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 bendram kain\u0173 lygiui tur\u0117jo energija: per metus ji pabrango 14,3 proc., o 2026 met\u0173 liep\u0105 metinis augimas buvo 10,3 proc. Vien per m\u0117nes\u012f energijos kainos \u016bgtel\u0117jo 2,9 proc., tod\u0117l b\u016btent \u0161i kategorija tapo ry\u0161kiausiu infliacijos \u0161altiniu.<\/p>\n
Kain\u0173 \u0161uol\u012f skatino pasaulini\u0173 naftos ir duj\u0173 kain\u0173 brangimas, siejamas su geopolitine \u012ftampa ir tiekimo grandini\u0173 trikd\u017eiais, ypa\u010d laivybos mar\u0161rutuose. Energetikos kain\u0173 svyravimai euro zonoje greitai persiduoda degalams, \u0161ildymui ir daliai preki\u0173 bei paslaug\u0173 savikainos.<\/p>\n
\u201e\u0160\u012f kart\u0105 infliacij\u0105 daugiausia st\u016bm\u0117 at\u0161okusios degal\u0173 kainos, o baziniai kain\u0173 spaudimo veiksniai i\u0161liko sant\u016bresni, nes paslaug\u0173 infliacija suma\u017e\u0117jo\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eOxford Economics\u201c vyresnysis ekonomistas Leo Barincou.<\/p>\n
Infliacija paslaug\u0173 sektoriuje, kuri paprastai laikoma inerti\u0161kesne ir ECB ypa\u010d stebima, suma\u017e\u0117jo nuo 3,3 proc. iki 3,0 proc. Tuo metu bazin\u0117 infliacija, ne\u012ftraukianti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, ne\u017eymiai smuktel\u0117jo nuo 2,5 proc. iki 2,4 proc.<\/p>\n
Tokie rodikliai leid\u017eia manyti, kad energijos brangimas kol kas n\u0117ra pla\u010diai \u012fsi\u0161aknij\u0119s kituose krep\u0161elio segmentuose. Vis d\u0117lto ekonomistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad u\u017esit\u0119s\u0119 energijos kain\u0173 \u0161okai da\u017enai v\u0117luodami persiduoda tiek paslaugoms, tiek pramonei.<\/p>\n
Maisto, alkoholio ir tabako kainos per metus paaugo 1,2 proc., kaip ir 2026 met\u0173 liep\u0105. \u0160is stabilumas suma\u017eina rizik\u0105, kad infliacija taps dar labiau \u012fsisen\u0117jusi per kasdienio vartojimo prekes.<\/p>\n
Tarp euro zonos \u0161ali\u0173, \u012ftraukt\u0173 \u012f rugpj\u016b\u010dio i\u0161ankstin\u012f vertinim\u0105, did\u017eiausia metin\u0117 infliacija fiksuota Lietuvoje \u2013 5,8 proc. Ma\u017eiausias rodiklis u\u017efiksuotas Estijoje \u2013 1,3 proc., o tai i\u0161ry\u0161kina ry\u0161kius skirtumus tarp valstybi\u0173.<\/p>\n
I\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 ekonomik\u0173 Pranc\u016bzijoje infliacija siek\u0117 2,7 proc., Vokietijoje \u2013 2,9 proc., ir abi \u0161alys liko \u017eemiau euro zonos vidurkio. Ispanijoje rodiklis i\u0161siskyr\u0117 didesniu \u0161uoliu ir sudar\u0117 4,5 proc., o Italijoje infliacija pasiek\u0117 3,2 proc.<\/p>\n
Auganti bendra infliacija, nors j\u0105 ir tempia daugiausia energija, didina spaudim\u0105 ECB reaguoti pal\u016bkan\u0173 normomis. Finans\u0173 rinkose stipr\u0117ja l\u016bkestis, kad artimiausiame pos\u0117dyje gali b\u016bti pasirinktas 0,25 proc. punkto pal\u016bkan\u0173 didinimas, siekiant pristabdyti kain\u0173 kilim\u0105.<\/p>\n
ECB sprendimus lems ne tik bendras infliacijos skai\u010dius, bet ir tai, ar energijos \u0161okas prad\u0117s skverbtis \u012f paslaugas, darbo u\u017emokes\u010dio derybas bei ilgalaikius infliacijos l\u016bkes\u010dius. Jei paslaug\u0173 infliacija ir baziniai rodikliai i\u0161liks sant\u016br\u016bs, centrinis bankas gali rinktis atsargesn\u012f temp\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Euro zonoje infliacija rugpj\u016bt\u012f pakilo iki 3,3 proc. \u2013 kainas labiausiai kelia energija, o Lietuvoje rodiklis auk\u0161\u010diausias \u2013 5,8 proc.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":50770,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[1694,4658,1620,2513,135,134],"miestas":[],"class_list":["post-50769","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-energijos-kainos","tag-euro-zona","tag-europos-centrinis-bankas","tag-eurostatas","tag-infliacija","tag-palukanu-normos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50769","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=50769"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/50769\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50770"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=50769"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=50769"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=50769"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=50769"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}