{"id":5103,"date":"2026-04-11T22:57:05","date_gmt":"2026-04-11T22:57:05","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/11\/bloop-nebuvo-pabaisos-balsas-mokslininkai-atskleide-kodel-vandenynas-keicia-garsa\/"},"modified":"2026-04-11T22:57:05","modified_gmt":"2026-04-11T22:57:05","slug":"bloop-nebuvo-pabaisos-balsas-mokslininkai-atskleide-kodel-vandenynas-keicia-garsa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/11\/bloop-nebuvo-pabaisos-balsas-mokslininkai-atskleide-kodel-vandenynas-keicia-garsa\/","title":{"rendered":"\u201eBloop\u201c nebuvo pabaisos balsas: mokslininkai atskleid\u0117, kod\u0117l vandenynas kei\u010dia gars\u0105"},"content":{"rendered":"<p>1997 metais mokslininkai pietin\u0117je Ramiojo vandenyno dalyje u\u017efiksavo vien\u0105 garsiausi\u0173 paslapting\u0173 vandenyno signal\u0173. J\u012f pavadino \u201eBloop\u201c, o ilgus metus \u0161is garsas kaitino vaizduot\u0119 \u2013 netr\u016bko teorij\u0173, es\u0105 j\u012f skleid\u0117 mil\u017eini\u0161kas padaras i\u0161 gelmi\u0173. \u0160iandien jau \u017einoma, kad \u0161altinis buvo visai kitas. Ta\u010diau tuo istorija anaiptol nesibaigia.<\/p>\n<p>Vandenynai pilni gars\u0173, kuri\u0173 \u017emogaus ausis be specialios \u012frangos niekada nei\u0161girst\u0173. Tai \u012fvair\u016bs trak\u0161tel\u0117jimai, dejones primenantys tonai, \u0161vilpimai, pulsuojantys dundesiai, signalai, pana\u0161\u016bs \u012f kvaks\u0117jim\u0105, pavojaus siren\u0105 ar ka\u017ek\u0105 tarp laivo \u016b\u017eesio ir \u201edainavimo\u201c. Dalis j\u0173 turi gana paprastus paai\u0161kinimus, dalis ilgai i\u0161lieka m\u012fsl\u0117. Tik nedaugelis patenka \u012f populiari\u0105j\u0105 kult\u016br\u0105 \u2013 \u201eBloop\u201c tai padar\u0117 su trenksmu.<\/p>\n<p>Viskas prasid\u0117jo 1997 metais, kai JAV agent\u016bra \u201eNOAA\u201c u\u017efiksavo ne\u012fprastai stipr\u0173 signal\u0105 pietin\u0117je Ramiojo vandenyno dalyje. Garsas buvo labai \u017eemo da\u017enio, truko ma\u017edaug minut\u0119 ir buvo u\u017efiksuotas hidrofonais, esan\u010diais daugiau nei 5 t\u016bkst. kilometr\u0173 atstumu vienas nuo kito. Pagreitinus \u012fra\u0161\u0105, jis prad\u0117jo skamb\u0117ti kaip savoti\u0161kas \u201ebloop\u201c \u2013 nuo to ir prigijo pavadinimas.<\/p>\n<p>To pakako, kad \u012fsijungt\u0173 kolektyvin\u0117 fantazija. Signalas buvo per galingas, kad j\u012f b\u016bt\u0173 lengva priskirti \u017einomiems gyv\u016bnams. Kadangi jis \u0161iek tiek primin\u0117 biologin\u0117s kilm\u0117s gars\u0105, internetas ir \u017einiasklaida greitai suk\u016br\u0117 vien\u0105 i\u0161tvermingiausi\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 legend\u0173 apie \u201ej\u016br\u0173 pabais\u0105\u201c.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jus labiausiai domino ne pats keisto garso atsiradimo faktas \u2013 oceanografijoje tokie dalykai pasitaiko reguliariai. Problema buvo ta, kad \u201eBloop\u201c vienu metu tur\u0117jo kelias savybes: labai \u017eem\u0105 da\u017en\u012f, mil\u017eini\u0161k\u0105 gali\u0105 ir eig\u0105, kuri i\u0161 dalies primin\u0117 gyv\u0173 organizm\u0173 skleid\u017eiamus garsus.<\/p>\n<p>J\u016br\u0173 gyv\u016bn\u0173, ypa\u010d bangini\u0173, skleid\u017eiami garsai gali keliauti mil\u017eini\u0161kais atstumais. M\u0117lynasis banginis, laikomas garsiausiai \u201ekalban\u010diu\u201c \u017einomu gyv\u016bnu \u017dem\u0117je, gali b\u016bti girdimas net ma\u017edaug i\u0161 1600 kilometr\u0173. \u201eBloop\u201c buvo u\u017efiksuotas gerokai toliau. Jei \u0161altinis i\u0161 ties\u0173 b\u016bt\u0173 gyv\u016bnas, jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne\u012fsivaizduojamai didelis arba gars\u0105 generuoti daug efektyviau nei bet kas, k\u0105 iki \u0161iol pa\u017e\u012fstame.<\/p>\n<p>Taip \u201eBloop\u201c greitai tapo kriptozoologijos \u2013 pasakojim\u0173 apie niekada nepatvirtintus gyv\u016bnus \u2013 pasaulio dalimi. Tai ta pati \u201elentyna\u201c, kurioje atsiduria Jeti, Nes\u0117 ar Did\u017eiap\u0117dis. Mechanizmas da\u017eniausiai pana\u0161us: atsiranda ka\u017ekas ne\u012fprasto, sunkiai ir greitai paai\u0161kinamo, o sprag\u0105 tarp \u201edar ne\u017einome\u201c ir \u201etai turi b\u016bti ka\u017ekas ne\u017einomo\u201c operatyviai u\u017epildo populiarioji kult\u016bra.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto mokslas veikia kitaip. Tyr\u0117jams \u201ekeistas\u201c nerei\u0161kia \u201eantgamtinis\u201c ar net \u201ebiologinis\u201c. Tai rei\u0161kia: reikia lyginti su duomenimis, fizikiniais rei\u0161kiniais ir ankstesniais \u012fra\u0161ais. B\u016btent taip ir buvo padaryta su \u201eBloop\u201c.<\/p>\n<p>Ilgainiui mokslininkai vis labiau \u0117m\u0117 \u012ftarti, kad signalo \u0161altinis slypi ne biologijoje, o kriosferoje \u2013 ledo pasaulyje. Konkre\u010diai buvo kalbama apie rei\u0161kinius netoli Antarktidos: ledo skilim\u0105, trint\u012f, \u012ftampas ir did\u017eiuli\u0173 ledo masi\u0173 atskilim\u0105.<\/p>\n<p>Ledynai ir ledkalniai gali generuoti itin galingus akustinius impulsus, ypa\u010d kai skilin\u0117ja d\u0117l \u012ftampos arba juda dugno ar kit\u0173 ledo masi\u0173 at\u017evilgiu. Kartais \u0161ie procesai b\u016bna tokie staig\u016bs, kad fiksuojami ir kaip vadinamieji ledo dreb\u0117jimai.<\/p>\n<p>V\u0117lesni \u201eBloop\u201c palyginimai su kitais gerai apra\u0161ytais signalais i\u0161 poliarini\u0173 region\u0173 parod\u0117, kad \u0161i kryptis buvo teisinga. \u0160iandien labiausiai tik\u0117tinas paai\u0161kinimas toks: gars\u0105 suk\u0117l\u0117 skilin\u0117jantis arba judantis ledas Antarktidos regione.<\/p>\n<p>Populiarioji \u0161ios istorijos versija da\u017enai tuo ir baigiasi: \u201eBloop\u201c i\u0161spr\u0119stas, pabaisos nebuvo. Ta\u010diau \u012fdomiausia dalis prasideda tuomet, kai suprantame, k\u0105 \u0161is garsas i\u0161 ties\u0173 pasako apie vandenyn\u0105.<\/p>\n<p>Pirma, tai parodo, koks neintuityvus yra povandeninis garso pasaulis. Vandenyje garsas sklinda kitaip nei ore ir da\u017enai nukeliauja daug didesnius atstumus. D\u0117l to rei\u0161kiniai, kurie sausumoje b\u016bt\u0173 lokal\u016bs ir menkai reik\u0161mingi, po vandeniu tampa signalais, girdimais per mil\u017eini\u0161kas erdves.<\/p>\n<p>Antra, \u201eBloop\u201c primena, kad poliarinis vandenynas yra aplinka, kurioje garsus kuria ledas, bangos, srov\u0117s, gyv\u016bnai ir \u017emogaus veikla. Ir b\u016btent \u0161is akustinis kra\u0161tovaizdis \u0161iandien ima kisti.<\/p>\n<p>Daugeliui j\u016br\u0173 gyv\u016bn\u0173 garsas yra pagrindinis orientacijos, komunikacijos, migracijos, gr\u0117smi\u0173 vengimo ir maisto paie\u0161kos \u012frankis. Banginiai \u201edainuoja\u201c, kad palaikyt\u0173 ry\u0161\u012f ir rast\u0173 partnerius, o delfinai naudodami echolokacij\u0105 aptinka \u017euvis. Ruoniai, \u017euvys ir net bestuburiai gyvena aplinkoje, kurioje garsas yra svarbi kasdienyb\u0117s dalis. Jei \u0161i akustin\u0117 aplinka kei\u010diasi, pasekm\u0117s neb\u016btinai bus \u012fsp\u016bdingos, kad b\u016bt\u0173 rimtos.<\/p>\n<p>\u012e vandenyn\u0105 patenka vis daugiau triuk\u0161mo i\u0161 laivybos, sonar\u0173, i\u0161gavimo pramon\u0117s ir seismini\u0173 tyrim\u0173. Prie to prisideda poky\u010diai poliarin\u0117se zonose: ledo skilin\u0117jimas, did\u0117jantis ledo dangos nestabilumas, vis\u0173 ekosistem\u0173 persitvarkymas. Tod\u0117l \u201eBloop\u201c galima vertinti ne kaip XX am\u017eiaus pabaigos keistenyb\u0119, o kaip u\u017euomin\u0105 apie pasaul\u012f, kuriame vandenynai tiesiog skamb\u0117s kitaip nei anks\u010diau.<\/p>\n<p>Vandenynas ir toliau i\u0161lieka signal\u0173 \u0161altiniu, kuri\u0173 kilm\u0117 ilgai b\u016bna neai\u0161ki. Kartais po daugelio met\u0173 paai\u0161k\u0117ja, kad u\u017e \u201ekeisto\u201c garso slypi gerai \u017einoma r\u016b\u0161is \u2013 tiesiog niekas iki tol nebuvo gird\u0117j\u0119s, kad ji gali skleisti tok\u012f gars\u0105. Taip nutiko su vadinamuoju \u201eBio-Duck\u201c garsu, kuris galiausiai buvo priskirtas ma\u017eiesiems banginiams.<\/p>\n<p>Yra ir iki \u0161iol nepaai\u0161kint\u0173 atvej\u0173, pavyzd\u017eiui, garsusis \u201e52 herc\u0173 banginis\u201c, kurio ne\u012fprastas \u201edainavimas\u201c \u0160iaur\u0117s Ramiajame vandenyne fiksuojamas jau de\u0161imtme\u010dius. Ne\u017einoma, ar tai i\u0161skirtinis \u017einomos r\u016b\u0161ies individas, hibridas ar ka\u017ekas ma\u017eiau akivaizdaus. Vis d\u0117lto vargu ar kas rimtai mano, kad tai prie\u0161istorinis monstras.<\/p>\n<p>Did\u017eiausias \u0161ios istorijos paradoksas tas, kad pabaisa b\u016bt\u0173 buvusi romanti\u0161kesn\u0117, bet ma\u017eiau neraminanti versija. Kur kas reik\u0161mingiau tai, jog vienas garsiausi\u0173 \u201epaslapting\u0173 vandenyno bals\u0173\u201c grei\u010diausiai kilo nuo skilin\u0117jan\u010dio ledo planetos pakra\u0161\u010diuose. Tai jau ne legenda, o realus signalas apie besikei\u010diant\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>1997 metais mokslininkai pietin\u0117je Ramiojo vandenyno dalyje u\u017efiksavo vien\u0105 garsiausi\u0173 paslapting\u0173 vandenyno signal\u0173. J\u012f pavadino \u201eBloop\u201c, o ilgus metus \u0161is garsas kaitino vaizduot\u0119 \u2013 netr\u016bko teorij\u0173, es\u0105 j\u012f skleid\u0117 mil\u017eini\u0161kas padaras i\u0161 gelmi\u0173. \u0160iandien jau \u017einoma, kad \u0161altinis buvo visai kitas. Ta\u010diau tuo istorija anaiptol nesibaigia. Vandenynai pilni gars\u0173, kuri\u0173 \u017emogaus ausis be specialios \u012frangos [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5104,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5103","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5103","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5103"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5103\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5104"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5103"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5103"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5103"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5103"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}