Mokslininkai atk\u016br\u0117, kaip atrod\u0117 mi\u0161kai prie\u0161 ma\u017edaug 56 milijonus met\u0173, kai \u017dem\u0119 i\u0161tiko staigaus at\u0161ilimo epizodas, vadinamas paleoceno ir eoceno terminio maksimumo laikotarpiu. Tyrimas rodo, kad tuomet didel\u0117s teritorijos tapo pastebimai rudesn\u0117s, nes mi\u0161k\u0173 danga ret\u0117jo, o ekosistemos patyr\u0117 stipr\u0173 kar\u0161\u010dio ir sausros stres\u0105.<\/p>\n
\u0160is laikotarpis siejamas su did\u017eiuliais anglies i\u0161metimais \u012f atmosfer\u0105, tik\u0117tina, d\u0117l intensyvios vulkanin\u0117s veiklos. Augant anglies dioksido koncentracijai, kilo temperat\u016bra, o daugelyje region\u0173 ma\u017e\u0117jo krituli\u0173, tod\u0117l sausros tapo da\u017enesn\u0117s ir ilgesn\u0117s, o sausumo poveikis mi\u0161kams stipr\u0117jo.<\/p>\n
Kaip mokslininkai atpa\u017eino senov\u0117s mi\u0161k\u0173 poky\u010dius?<\/p>\n
Nor\u0117dami \u012fvertinti senovini\u0173 mi\u0161k\u0173 tank\u012f, tyr\u0117jai analizavo mikroskopines suakmen\u0117jusi\u0173 lap\u0173 strukt\u016bras, i\u0161likusias uolienose dabartinio Vajomingo teritorijoje. Lap\u0173 pavir\u0161iaus l\u0105steli\u0173 forma gali i\u0161duoti, kiek \u0161viesos pasiekdavo augal\u0105, o tai tiesiogiai susij\u0119 su laj\u0173 tankiu ir mi\u0161ko u\u017edarumu.<\/p>\n
Tankioje paunksm\u0117je augantys lapai da\u017eniau turi pailgesnes l\u0105steles, nes augalas prisitaiko efektyviau sugerti ribot\u0105 \u0161vies\u0105. Palygin\u0119 \u0161iuos po\u017eymius su \u0161iuolaikini\u0173 augal\u0173 duomenimis, mokslininkai suk\u016br\u0117 metod\u0105, leid\u017eiant\u012f i\u0161 lap\u0173 mikrostrukt\u016bros spr\u0119sti apie istorini\u0173 mi\u0161k\u0173 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
Mi\u0161kai ret\u0117jo, o vandens ciklas tr\u016bkin\u0117jo<\/p>\n
Rekonstrukcija parod\u0117, kad tuometiniai mi\u0161kai \u0161iame regione tapo retesni, suma\u017e\u0117jo dideli\u0173 med\u017ei\u0173, o lajos akivaizd\u017eiai praret\u0117jo. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, kar\u0161\u010dio ir sausros derinys k\u0117l\u0117 augalams tok\u012f stres\u0105, kad did\u0117jo med\u017ei\u0173 \u017e\u016bties rizika, spart\u0117jo dirvo\u017eemio erozija ir silpn\u0117jo sausumos vandens apytaka.<\/p>\n
Tokie procesai svarb\u016bs ne tik vietos mastu: ret\u0117jant mi\u0161kams, suma\u017e\u0117ja j\u0173 geb\u0117jimas stabilizuoti mikroklimat\u0105, sulaikyti dr\u0117gm\u0119 ir apsaugoti dirvo\u017eem\u012f. Ilgainiui tai gali skatinti tolesn\u012f saus\u0117jim\u0105 ir dar labiau komplikuoti mi\u0161k\u0173 atsik\u016brim\u0105.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161i istorija skamba pa\u017e\u012fstamai?<\/p>\n
Tyr\u0117jams nerim\u0105 kelia pana\u0161umai su dabartin\u0117mis tendencijomis, kurias fiksuoja palydoviniai steb\u0117jimai. Po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173, kai dalyje pasaulio buvo matomas bendras \u201e\u017eal\u0117jimo\u201c efektas, kai kuriuose regionuose vis da\u017eniau registruojamas \u201erud\u0117jimas\u201c, siejamas su sausromis, kar\u0161\u010dio bangomis, gaisrais, kenk\u0117jais ir ligomis.<\/p>\n
Mi\u0161kai yra vienas svarbiausi\u0173 anglies \u201esugertuv\u0173\u201c, tod\u0117l j\u0173 silpn\u0117jimas rei\u0161kia ne tik biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s praradimus. Kai mi\u0161k\u0173 danga ret\u0117ja arba did\u0117ja med\u017ei\u0173 \u017e\u016btis, silpn\u0117ja ir nat\u016brali klimato sistemos apsauga, o tai gali didinti at\u0161ilimo pagreit\u012f.<\/p>\n
Tyrimas pabr\u0117\u017eia ir esmin\u012f skirtum\u0105: \u0161iandien anglis \u012f atmosfer\u0105 patenka gerokai spar\u010diau nei per t\u0105 senovin\u012f at\u0161ilimo epizod\u0105. Tai rei\u0161kia, kad ekosistemoms gali pritr\u016bkti laiko prisitaikyti, o mi\u0161k\u0173 atsakas kai kuriose vietov\u0117se gali b\u016bti staigesnis, nei tik\u0117tasi.<\/p>\n
\u201eKai klimatas \u0161yla ir saus\u0117ja, mi\u0161kai gali pereiti \u012f b\u016bsen\u0105, kurioje jie nebepaj\u0117gia i\u0161likti tokie tank\u016bs kaip anks\u010diau\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyrimo autori\u0173, apibendrindamas pagrindin\u0119 i\u0161vad\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas apie 56 mln. met\u0173 senumo mi\u0161kus rodo, kad spartus at\u0161ilimas retino lajas ir \u201erudino\u201c kra\u0161tovaizd\u012f, o pana\u0161\u016bs signalai ry\u0161k\u0117ja ir dabar.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3957,101,31745,673,5116,3706,4653],"miestas":[],"class_list":["post-51032","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anglies-dioksidas","tag-ekologija","tag-globalinis-atsilimas","tag-klimato-kaita","tag-miskai","tag-palydoviniai-duomenys","tag-sausros"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51032","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51032"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51032\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51032"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51032"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51032"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51032"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}