2016 metais Piet\u0173 Afrika patyr\u0117 vien\u0105 skaud\u017eiausi\u0173 sausr\u0173 per steb\u0117jim\u0173 istorij\u0105: krituli\u0173 kiekis smuko, did\u017eioji dalis region\u0173 skelb\u0117 stichin\u0119 nelaim\u0119, o \u016bkininkai steb\u0117jo d\u017ei\u016bstan\u010dius pas\u0117lius. Tuo metu 16-met\u0117 Johanesburgo moksleiv\u0117 Kiara Nirghin \u0117m\u0117 ie\u0161koti sprendimo ne \u201ekaip i\u0161kviesti liet\u0173\u201c, o kaip dirvo\u017eemyje ilgiau i\u0161laikyti jau turim\u0105 dr\u0117gm\u0119.<\/p>\n
Ji d\u0117mes\u012f sutelk\u0117 \u012f superabsorbentus, dar vadinamus hidrogeliais, kurie sugeria didelius vandens kiekius ir v\u0117liau palaipsniui atiduoda juos augalams. Tokie polimerai pla\u010diai naudojami \u017eem\u0117s \u016bkyje, ta\u010diau da\u017enai gaminami akrilo pagrindu, n\u0117ra lengvai suyrantys ir gali b\u016bti brang\u016bs, ypa\u010d jei reikalingi dideli kiekiai.<\/p>\n
Kaip veikia id\u0117ja i\u0161 apelsin\u0173 \u017eievi\u0173?<\/p>\n
Nirghin i\u0161k\u0117l\u0117 hipotez\u0119, kad pana\u0161\u0173 vandens sugeriant\u012f polimer\u0105 galima sukurti i\u0161 maisto atliek\u0173, kuriose gausu polisacharid\u0173. Pagrindine \u017ealiava ji pasirinko apelsin\u0173 \u017eieves, kuriose yra pektino, o papildomu komponentu tapo avokad\u0173 \u017eiev\u0117s.<\/p>\n
Eksperiment\u0173 metu moksleiv\u0117 apelsin\u0173 \u017eieves vir\u0117, kad i\u0161gaut\u0173 pektinu turting\u0105 skyst\u012f, tuomet j\u012f mai\u0161\u0117 su susmulkintomis ir i\u0161d\u017eiovintomis \u017eiev\u0117mis bei avokado liku\u010diais. Mi\u0161in\u012f ji paliko saul\u0117je, kur \u0161iluma ir ultravioletiniai spinduliai pad\u0117jo susiformuoti strukt\u016brai, galin\u010diai sugerti ir sulaikyti vanden\u012f.<\/p>\n
Pagal projekto apra\u0161ymuose minimus bandymus, jos sukurtas biopolimeras sug\u0117r\u0117 apie 76,1 proc. skys\u010dio, kai pramoninis akrilinis analogas sug\u0117r\u0117 apie 74,7 proc. Taip pat teigta, kad med\u017eiaga gali sulaikyti ma\u017edaug 300 kart\u0173 didesn\u012f vandens kiek\u012f nei jos pa\u010dios svoris, ta\u010diau tokie skai\u010diai priklauso nuo bandymo s\u0105lyg\u0173 ir metodikos.<\/p>\n
Kaina, tvarumas ir praktin\u0117s ribos<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 projekto argument\u0173 buvo kaina: skai\u010diuota, kad tokios med\u017eiagos gamyba gal\u0117t\u0173 kainuoti ma\u017edaug 30\u201360 eur\u0173 u\u017e ton\u0105, kai kai kuri\u0173 pramonini\u0173 sprendim\u0173 kaina gali siekti apie 1 800\u20132 700 eur\u0173 u\u017e ton\u0105. Be to, maisto atliek\u0173 pagrindu sukurtas produktas b\u016bt\u0173 biologi\u0161kai suyrantis, o tai ma\u017eint\u0173 ilgalaik\u0119 tar\u0161os rizik\u0105 dirvo\u017eemyje.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pati id\u0117ja netur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinama kaip paruo\u0161ta masinei rinkai technologija. Projekto rezultatai buvo gauti mokyklini\u0173 eksperiment\u0173 aplinkoje, tod\u0117l prie\u0161 real\u0173 pritaikym\u0105 reik\u0117t\u0173 nepriklausom\u0173 laboratorini\u0173 patikr\u0173, standartizuot\u0173 bandym\u0173 bei lauko tyrim\u0173 skirtinguose dirvo\u017eemiuose ir klimato s\u0105lygose.<\/p>\n
Projektas, pavadintas No More Thirsty Crops, 2016 metais peln\u0117 \u201eGoogle\u201c mokslo mug\u0117s apdovanojim\u0105 u\u017e socialin\u012f poveik\u012f Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 ir Afrikos regionui, o v\u0117liau ir pagrindin\u012f priz\u0105. Jo esm\u0117 paprasta: panaudoti tai, kas paprastai i\u0161metama, ir paversti med\u017eiaga, galin\u010dia pad\u0117ti augalams i\u0161gyventi sausr\u0173 metu.<\/p>\n
Pastaraisiais metais sausros ir kar\u0161\u010dio bangos vis da\u017eniau siejamos su klimato kaitos poveikiu, tod\u0117l auga susidom\u0117jimas sprendimais, kurie ma\u017eina vandens s\u0105naudas ir gerina dirvo\u017eemio dr\u0117gm\u0117s i\u0161laikym\u0105. Tokios iniciatyvos kaip Nirghin darbas rodo krypt\u012f, kurioje susitinka tvarumas, \u017eiedin\u0117 ekonomika ir praktiniai \u017eem\u0117s \u016bkio poreikiai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Per 2016 met\u0173 Piet\u0173 Afrikos sausr\u0105 16-met\u0117 suk\u016br\u0117 i\u0161 apelsin\u0173 ir avokad\u0173 \u017eievi\u0173 biopolimer\u0105, kuris bandymuose sulaik\u0117 daugiau vandens nei pramoninis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[39417,710,101,10221,3491,4653,6410],"miestas":[],"class_list":["post-51034","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biopolimerai","tag-dirvozemis","tag-ekologija","tag-hidrogeliai","tag-pektinas","tag-sausros","tag-ziedine-ekonomika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51034","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51034"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51034\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51034"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51034"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51034"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51034"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}