{"id":51065,"date":"2026-09-02T13:32:11","date_gmt":"2026-09-02T13:32:11","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/02\/islandijos-balsavima-del-es-derybu-pakoregavo-klaidinantys-teiginiai-labiausiai-kirto-zvejyba\/"},"modified":"2026-09-02T13:32:11","modified_gmt":"2026-09-02T13:32:11","slug":"islandijos-balsavima-del-es-derybu-pakoregavo-klaidinantys-teiginiai-labiausiai-kirto-zvejyba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/02\/islandijos-balsavima-del-es-derybu-pakoregavo-klaidinantys-teiginiai-labiausiai-kirto-zvejyba\/","title":{"rendered":"Islandijos balsavim\u0105 d\u0117l ES deryb\u0173 pakoregavo klaidinantys teiginiai: labiausiai kirto \u017evejyba"},"content":{"rendered":"

Islandijoje po \u012ftemptos kampanijos rink\u0117jai nepritar\u0117 deryb\u0173 su Briuseliu d\u0117l naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje atnaujinimui. Rugpj\u016b\u010dio 29 dien\u0105 \u201ene\u201c pasak\u0117 52,8 proc. balsavusi\u0173j\u0173, o derybos su ES fakti\u0161kai buvo \u012f\u0161aldytos dar nuo 2013 metais.<\/p>\n

Vie\u0161ojoje erdv\u0117je referendumo metu plito prie\u0161taringi ir netiksl\u016bs teiginiai, dalis j\u0173 buvo kartojami tiek socialiniuose tinkluose, tiek kai kuriose \u017einiasklaidos priemon\u0117se. D\u0117l to rink\u0117jams buvo sunkiau atsirinkti, kas yra faktai, o kas \u2013 politin\u0117s interpretacijos.<\/p>\n

Ry\u0161kiausias nesusipratimas kilo d\u0117l jautriausios temos \u2013 \u017evejybos. Skland\u0117 prane\u0161imai apie tariamas derybas, kuriose es\u0105 buvo kalbama apie speciali\u0105 i\u0161imt\u012f Islandijai i\u0161 ES bendros \u017euvininkyst\u0117s politikos.<\/p>\n

Visgi Islandijos u\u017esienio reikal\u0173 ministr\u0117 \u00deorger\u00f0ur Katr\u00edn Gunnarsd\u00f3ttir v\u0117liau vie\u0161ai atmet\u0117 teiginius, kad tokios i\u0161imtys buvo aptartos taip, kaip tai buvo pateikta kai kuriuose prane\u0161imuose. Po \u0161i\u0173 patikslinim\u0173 dalis \u017einiasklaidos pripa\u017eino, kad istorija buvo perteikta netiksliai.<\/p>\n

\u017dvejybos kvotos \u2013 politinis nervas<\/h2>\n

\u017dvejybos i\u0161tekliai Islandijoje laikomi strateginiu turtu, o kontrol\u0117 d\u0117l \u017evejybos plot\u0173 istori\u0161kai buvo ginama ypa\u010d grie\u017etai. Tai primena ir vadinamieji Menki\u0173 karai su Jungtine Karalyste, vyk\u0119 nuo XX am\u017eiaus \u0161e\u0161tojo iki a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio.<\/p>\n

ES naryst\u0117 rei\u0161kia prisitaikym\u0105 prie bendros \u017euvininkyst\u0117s politikos, kuri apima ir kvot\u0173 bei prieigos prie i\u0161tekli\u0173 taisykles. Vis d\u0117lto n\u0117ra vieningo sutarimo, kokio masto kvot\u0173 perskirstymas realiai gr\u0117st\u0173 Islandijai, nes galutines s\u0105lygas nustato derybos.<\/p>\n

Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ekspertas Arno Minasian atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad neapibr\u0117\u017etumas d\u0117l \u017evejybos ir \u017eem\u0117s \u016bkio tem\u0173 gali ma\u017einti visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105 pa\u010diu procesu. Pasak jo, tai yra skyriai, kurie Islandijai b\u016bt\u0173 vieni svarbiausi\u0173 ir politi\u0161kai sud\u0117tingiausi\u0173.<\/p>\n

\u201eJei nuo pat prad\u017ei\u0173 neai\u0161ku, kaip b\u016bt\u0173 sprend\u017eiama \u017evejybos ir \u017eem\u0117s \u016bkio klausim\u0173 esm\u0117, visuomenei sunku patik\u0117ti, kad galutinis susitarimas bus priimtinas\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Minasian.<\/p>\n

\u017duvininkyst\u0117 Islandijos ekonomikai turi reik\u0161ming\u0105 svor\u012f: sektoriuje dirba apie 4 proc. darbuotoj\u0173, o jo ind\u0117lis \u012f bendr\u0105j\u012f vidaus produkt\u0105 siekia ma\u017edaug 8 proc. D\u0117l to bet kokie signalai apie galim\u0105 kontrol\u0117s praradim\u0105 kampanijoje tampa ypa\u010d paveik\u016bs.<\/p>\n

Teiginys apie naud\u0105 be naryst\u0117s<\/h2>\n

Kita da\u017enai kartota \u017einut\u0117 buvo susijusi su Islandijos pad\u0117timi Europos ekonomin\u0117je erdv\u0117je. Kritikai teig\u0117, kad \u0161alis jau gauna es\u0105 beveik visus ES naryst\u0117s privalumus, tod\u0117l naryst\u0117 atne\u0161t\u0173 tik papildom\u0173 \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n

Ta\u010diau b\u016bdama Europos ekonomin\u0117s erdv\u0117s nar\u0117 Islandija perkelia dal\u012f ES vidaus rinkos taisykli\u0173, bet neturi balsavimo teis\u0117s priimant sprendimus. \u0160alis neturi atstov\u0173 Europos Parlamente, nedalyvauja Europos Komisijos darbe ir neturi tiesiogin\u0117s \u012ftakos tam, kaip formuojamos taisykl\u0117s, kuri\u0173 vis tiek privalo laikytis vidaus rinkoje.<\/p>\n

Be to, referendumo kampanijoje i\u0161siskyr\u0117 ir teiginiai apie kain\u0105, kuri\u0105 Islandija mok\u0117t\u0173 u\u017e naryst\u0119. Buvo minimi labai skirtingi skai\u010diai \u2013 nuo ma\u017edaug 50 000 000 eur\u0173 iki 1 000 000 000 eur\u0173 per metus.<\/p>\n

Nepriklausomo analitinio centro Europustraumar vertinimu, grynoji Islandijos naryst\u0117s kaina gal\u0117t\u0173 siekti apie 60 000 000 eur\u0173 per metus. Tokie skirtumai rodo, kaip lengvai kampanijoje finansiniai argumentai tampa politin\u0117s kovos \u012frankiu, ypa\u010d kai auditorijai pateikiami be ai\u0161kaus paai\u0161kinimo, kas \u012fskai\u010diuota \u012f sum\u0105.<\/p>\n

Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad tokiose kampanijose lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 da\u017enai turi ne vien pati tema, bet ir informacijos kokyb\u0117. Kai jautriausi klausimai, tokie kaip \u017evejybos kvotos ar naryst\u0117s kaina, apipinami nepatikrintais teiginiais, rink\u0117j\u0173 pasirinkim\u0105 gali formuoti ne faktai, o baim\u0117s ir neapibr\u0117\u017etumas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Islandijoje referendume d\u0117l deryb\u0173 su ES atnaujinimo \u201ene\u201c tar\u0117 52,8 proc., o kampanij\u0105 lyd\u0117jo netiksl\u016bs teiginiai apie \u017evejyb\u0105 ir naryst\u0117s kain\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":51066,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[1447,38718,442,3195,11531,8410],"miestas":[],"class_list":["post-51065","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-dezinformacija","tag-europos-ekonomine-erdve","tag-europos-sajunga","tag-islandija","tag-referendumas","tag-zuvininkyste"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51065","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51065"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51065\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51066"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51065"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51065"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51065"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51065"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}