Grenlandijos rytuose mokslininkai pasitelk\u0117 netik\u0117tus \u201epad\u0117j\u0117jus\u201c \u2013 narvalus, kuriems pritvirtinti palydoviniai jutikliai leido surinkti duomenis i\u0161 viet\u0173, kur \u012fprasti laiv\u0173 matavimai beveik ne\u012fmanomi. Tyrimas, publikuotas \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c, rodo \u017eenklus, kad \u012f fjordus vis giliau skverbiasi \u0161iltesnis Atlanto vanduo, galintis spartinti ledyn\u0173 tirpsm\u0105.<\/p>\n
Narvalai didel\u0119 gyvenimo dal\u012f praleid\u017eia po j\u016bros ledu ir \u0161alia ledyn\u0173, \u012fskaitant atok\u0173 Scoresby Sound fjord\u0173 kompleks\u0105 \u2013 did\u017eiausi\u0105 fjord\u0173 sistem\u0105 pasaulyje. \u017dmon\u0117ms tai viena sud\u0117tingiausi\u0173 akvatorij\u0173: tankus j\u016bros ledas, dreifuojantys ledkalniai ir greitai kintan\u010dios s\u0105lygos riboja ekspedicijas ir ilgalaikius steb\u0117jimus.<\/p>\n
Per 2017\u20132020 metais vykdyt\u0105 projekt\u0105 tyr\u0117jai \u0161e\u0161iems narvalams pritvirtino palydovu duomenis perduodan\u010dius jutiklius, fiksavusius nardymo gyl\u012f, vandens temperat\u016br\u0105 ir elektrin\u012f laidum\u0105, pagal kur\u012f vertinamas druskingumas. \u012eranga buvo suprogramuota registruoti per du giliausius nardymus per dien\u0105, tod\u0117l kiekvienam gyv\u016bnui pavyko sukaupti nuo 85 iki 332 dien\u0173 duomen\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai ai\u0161kina, kad pavir\u0161iuje fjorduose paprastai laikosi \u0161altesnis ir ma\u017eiau s\u016brus poliarinis vanduo, susidar\u0119s tirpstant j\u016bros ledui ir ledynams. D\u0117l ma\u017eesnio druskingumo jis \u201epl\u016bduriuoja\u201c vir\u0161utiniuose sluoksniuose, o giliau gali slinkti \u0161iltesnis ir s\u016bresnis vanduo i\u0161 \u0160iaur\u0117s Atlanto.<\/p>\n
Esminis atradimas \u2013 aptikti Atlanto vandens p\u0117dsakai giliai fjorduose, ma\u017edaug 300 kilometr\u0173 nuo pakrant\u0117s, kur anks\u010diau matavim\u0173 beveik nebuvo. Tai svarbu, nes \u0161iltesnis vanduo, pasiek\u0119s ledyn\u0173 frontus, gali didinti povandenin\u012f ledo ardym\u0105 ir spartinti ledyn\u0173 traukim\u0105si.<\/p>\n
\u201eNarvalai lank\u0117si fjord\u0173 vietose, kur anks\u010diau buvo atlikta labai ma\u017eai matavim\u0173, ir ten, toli nuo pakrant\u0117s, aptikome Atlanto vandens po\u017eymi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Grenlandijos gamtos i\u0161tekli\u0173 instituto j\u016br\u0173 biologas Madsas Peteris Heide-J\u00f8rgensenas.<\/p>\n
\u201eTai visi\u0161kai nauja, kad galime tai parodyti\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
\u0160iltesnio vandens patekimas \u012f fjordus da\u017enai priklauso nuo povandenini\u0173 slenks\u010di\u0173 ties fjord\u0173 \u017eiotimis \u2013 nat\u016brali\u0173 \u201ebarjer\u0173\u201c, kurie gali riboti gilesni\u0173 srovi\u0173 \u012fsiver\u017eim\u0105. Ta\u010diau kai slenks\u010diai yra gilesni, o Atlanto vandens daugiau, \u0161iltesnis vanduo gali \u201epersilieti\u201c per \u0161\u012f barjer\u0105 ir priart\u0117ti prie ledyn\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai narval\u0173 surinktus duomenis sugretino su istorini\u0173 laiv\u0173 matavim\u0173 archyvais ir statisti\u0161kai apjung\u0117 \u012f model\u012f, siejant\u012f temperat\u016br\u0105, druskingum\u0105 ir gyl\u012f. I\u0161vada \u2013 Atlanto vandens sluoksnis regione tapo storesnis, o vir\u0161utinis poliarinio vandens sluoksnis \u2013 plonesnis, o tai rodo besikei\u010diant\u012f pusiausvyros ta\u0161k\u0105 tarp Arkties ir Atlanto \u012ftakos.<\/p>\n
\u201eDideliuose klimato modeliuose, kuriais prognozuojama klimato kaita, ledyn\u0173 tirpsmas vaidina labai svarb\u0173 vaidmen\u012f, tod\u0117l b\u016btina geriau suprasti \u0161iuos procesus, ypa\u010d turint omenyje, kiek daug ledo yra Grenlandijoje\u201c, \u2013 sak\u0117 Kopenhagos universiteto mokslinink\u0117 Susanne Ditlevsen.<\/p>\n
Tokie duomenys laikomi itin vertingais, nes u\u017epildo spragas vietov\u0117se, kur iki \u0161iol dominavo pavien\u0117s, nereguliarios ekspedicijos. Kuo tiksliau apra\u0161omi \u0161iltesnio vandens keliai \u012f fjordus, tuo patikimiau galima vertinti, kaip greitai ledynai reaguos \u012f \u0161ilt\u0117jant\u012f vandenyn\u0105 ir koki\u0105 \u012ftak\u0105 tai tur\u0117s ateities j\u016bros lygio kilimui.<\/p>\n
\u201eDabar staiga turime matavim\u0173 i\u0161 viet\u0173, kurias galime naudoti savo modeliuose, ir tai suteikia daug i\u0161samesn\u012f vandenyno vaizd\u0105. Naudoti gyv\u016bnus tokiu b\u016bdu yra i\u0161ties \u012fsp\u016bdinga\u201c, \u2013 sak\u0117 S. Ditlevsen.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Narvalams pritvirtinti jutikliai atskleid\u0117, kad \u0161iltesnis Atlanto vanduo vis giliau skverbiasi \u012f Grenlandijos fjordus ir gali spartinti ledyn\u0173 tirpsm\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":51107,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[8415,4504,673,39485,39484,9973],"miestas":[],"class_list":["post-51106","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-atlanto-vandenynas","tag-grenlandija","tag-klimato-kaita","tag-ledynu-tirpsmas","tag-narvalai","tag-science-advances"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51106","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51106"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51106\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51107"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51106"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51106"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51106"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51106"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}