Ilg\u0105 laik\u0105 europie\u010di\u0173 nenoras valgyti vabzd\u017eius da\u017eniausiai buvo ai\u0161kinamas kult\u016briniais \u012fpro\u010diais ir pasibjaur\u0117jimu. Ta\u010diau naujesni antropologijos ir genetikos tyrimai rodo, kad prie\u017eastys gali b\u016bti gilesn\u0117s: jas gal\u0117jo formuoti aplinka, mitybos istorija ir evoliucin\u0117 atranka.<\/p>\n
Vabzd\u017eiai daugelyje pasaulio region\u0173 yra \u012fprasta mitybos dalis, ypa\u010d Azijoje, Afrikoje, Australijoje ir Piet\u0173 Amerikoje. Europoje jie da\u017eniau paragaujami i\u0161 smalsumo, kelion\u0117se ar kaip kulinarinis i\u0161\u0161\u016bkis, o ne kaip kasdienis produktas.<\/p>\n
Jungtini\u0173 Taut\u0173 Maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacija (FAO) yra nurod\u017eiusi, kad valgymui gali b\u016bti tinkama daugiau nei 1 500 vabzd\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Kituose \u0161altiniuose minima, kad realiai pasaulio mityboje naudojama daugiau nei 2 000 r\u016b\u0161i\u0173, o j\u0173 panaudojimas skiriasi pagal regiono tradicijas ir prieinamum\u0105.<\/p>\n
Da\u017eniausiai vartojami vabalai ir j\u0173 lervos, taip pat sk\u0117riai, \u017eiogai, skruzd\u0117l\u0117s, bi\u010di\u0173 ir vapsv\u0173 produktai bei \u012fvairi\u0173 drugi\u0173 vik\u0161rai. Vabzd\u017eiai kepami, d\u017eiovinami, r\u016bkymi arba malami \u012f miltus, kurie v\u0117liau mai\u0161omi \u012f kitus gaminius.<\/p>\n
Mitybos po\u017ei\u016briu vabzd\u017eiai gali b\u016bti koncentruotas baltym\u0173 \u0161altinis, be to, juose aptinkama neso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, mikroelement\u0173 ir vitamin\u0173. D\u0117l to jie vis da\u017eniau minimi diskusijose apie tvaresn\u0119 mityb\u0105, nes kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 auginimas gali reikalauti ma\u017eiau i\u0161tekli\u0173 nei tradicin\u0117 gyvulininkyst\u0117.<\/p>\n
Vis d\u0117lto Europoje vartotoj\u0173 pri\u0117mimas i\u0161lieka ribotas: svarb\u016bs ne tik skonio \u012fpro\u010diai, bet ir psichologinis barjeras, susij\u0119s su vabzd\u017ei\u0173 siejimu su kenk\u0117jais ar nehigieni\u0161kumu. Tai dar labiau sustiprina faktas, kad Europos virtuv\u0117 istoriniu laikotarpiu r\u0117m\u0117si kitais baltym\u0173 \u0161altiniais.<\/p>\n
Pompeu Fabra universiteto ir Evoliucin\u0117s biologijos instituto mokslininkai tyr\u0117, k\u0105 apie sen\u0105j\u0105 mityb\u0105 gali pasakyti dant\u0173 akmenys. Analizuoti 745 anatomi\u0161kai \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 dant\u0173 akmen\u0173 m\u0117giniai, dalis j\u0173 buvo iki 33 000 met\u0173 senumo, nes dant\u0173 akmenyse gali i\u0161likti su maistu susijusi\u0173 organizm\u0173 DNR p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n
Rezultatai leido daryti i\u0161vad\u0105, kad \u0161iaurin\u0117je Eurazijoje gyven\u0119 \u017emon\u0117s vabzd\u017eius grei\u010diausiai valg\u0117 retai ir nenuosekliai. Tai reik\u0161t\u0173, kad vabzd\u017eiai \u012f racion\u0105 gal\u0117jo patekti atsitiktinai, epizodi\u0161kai arba tik ypatingomis aplinkyb\u0117mis, pavyzd\u017eiui, maisto tr\u016bkumo laikotarpiais.<\/p>\n
\u201eAnaliz\u0117 rodo, kad \u0161iaurin\u0117je Eurazijoje vabzd\u017eiai grei\u010diausiai nebuvo \u012fprastas maistas ir \u012f racion\u0105 patekdavo retai\u201c, \u2013 teig\u0117 tyr\u0117jai, apibendrindami dant\u0173 akmen\u0173 duomenis.<\/p>\n
Be to, mokslininkai vertino genetinius skirtumus, susijusius su hitinaz\u0117s gamyba. Hitinaz\u0117 yra fermentas, padedantis skaidyti chitin\u0105 \u2013 med\u017eiag\u0105, i\u0161 kurios sudarytas vabzd\u017ei\u0173 i\u0161orinis apvalkalas.<\/p>\n
\u0160iaurin\u0117s Eurazijos populiacijose aptikti gen\u0173 variantai, siejami su prastesniu chitino skaidymu. Tyr\u0117j\u0173 interpretacija tokia: jei vabzd\u017eiai ilgesn\u012f laik\u0105 nebuvo svarbi mitybos dalis, geb\u0117jimas efektyviai apdoroti chitin\u0105 gal\u0117jo silpn\u0117ti, o tokie genetiniai variantai i\u0161likti per kartas.<\/p>\n
Dar viena pasteb\u0117ta tendencija: kuo ar\u010diau tropik\u0173 gyveno populiacijos, tuo da\u017eniau pasitaik\u0117 genetiniai variantai, galintys b\u016bti palankesni chitino vir\u0161kinimui. Tropikuose vabzd\u017ei\u0173 yra daugiau, jie \u012fvairesni, prieinami ilgesn\u0119 met\u0173 dal\u012f, o kai kurios socialini\u0173 vabzd\u017ei\u0173 r\u016b\u0161ys sudaro gausias kolonijas, kurias lengviau surinkti maistui.<\/p>\n
Tuo metu \u0161iauresniuose regionuose vabzd\u017ei\u0173 biomas\u0117 ma\u017eesn\u0117, j\u0173 sezoni\u0161kumas ry\u0161kesnis, o rinkimas reikalauja daugiau pastang\u0173. D\u0117l to europie\u010di\u0173 atsargumas vabzd\u017ei\u0173 at\u017evilgiu, mokslinink\u0173 po\u017ei\u016briu, gali b\u016bti ne vien skonio ar aukl\u0117jimo klausimas, bet ir ilgalaikio prisitaikymo prie skirtingos aplinkos pasekm\u0117.<\/p>\n
\u0160i tema aktual\u0117ja ir \u0161iandien: Europos S\u0105jungoje ple\u010diasi diskusijos apie alternatyvius baltym\u0173 \u0161altinius, o vartotoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f formuoja ne tik kainos ar tvarumas, bet ir pasitik\u0117jimas sauga, \u017eenklinimu bei apdorojimo b\u016bdais. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u012fpro\u010diai kei\u010diasi l\u0117tai, tod\u0117l net turint daugiau produkt\u0173 pasirinkimo, kult\u016brin\u0117 inercija ir biologiniai skirtumai gali i\u0161likti reik\u0161mingi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad europie\u010di\u0173 nenoras valgyti vabzd\u017ei\u0173 gali b\u016bti susij\u0119s ne vien su kult\u016bra, bet ir su genetika bei evoliucine mitybos istorija.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":51152,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[22445,3211,6296,2239,246,711],"miestas":[],"class_list":["post-51151","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-maistas","tag-alternatyvus-baltymai","tag-evoliucija","tag-fao","tag-genetika","tag-mityba","tag-vabzdziai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51151","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51151"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51151\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51152"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51151"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51151"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51151"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51151"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}