Beveik \u0161e\u0161i i\u0161 de\u0161imties europie\u010di\u0173 2025 metais skyr\u0117 pinig\u0173 geriems tikslams: paaukojo labdarai, par\u0117m\u0117 religines iniciatyvas arba pad\u0117jo \u017emon\u0117ms tiesiogiai. Tokias tendencijas fiksuoja Charities Aid Foundation parengta World Giving Report ap\u017evalga, paremta apklausa 105 \u0161alyse.<\/p>\n
Tyrime dalyvavo 60 443 respondentai, o duomenys rinkti 2026 met\u0173 sausio 5\u2013vasario 18 dienomis, klausiant apie aukojim\u0105 per 2025 metus. \u0160ali\u0173 imtys da\u017eniausiai siek\u0117 nuo 250 iki 1 000 suaugusi\u0173j\u0173, tod\u0117l rezultatai leid\u017eia palyginti bendras kryptis, ta\u010diau n\u0117ra tikslus kiekvienos \u0161alies gyventoj\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atspindys iki smulkiausi\u0173 grupi\u0173.<\/p>\n
Tarp dosniausi\u0173 Europos \u0161ali\u0173 pagal tyrimo rodiklius i\u0161siskyr\u0117 Airija ir Rumunija. Vertinant b\u016btent aukojim\u0105 labdaros organizacijoms, did\u017eiausia aukotoj\u0173 dalis fiksuota Airijoje ir Nyderlanduose, o vidutin\u0117 auk\u0173 dalis nuo pajam\u0173 \u0161iose \u0161alyse siek\u0117 apie 0,4 proc.<\/p>\n
Airijoje daugiau nei du tre\u010ddaliai gyventoj\u0173 nurod\u0117 aukoj\u0119 labdarai. Rumunijos vaizdas kitoks: labdarai aukojo apie 27 proc. apklaust\u0173j\u0173, ta\u010diau t\u0173, kurie aukojo, skiriama dalis nuo pajam\u0173 taip pat vidutini\u0161kai siek\u0117 apie 0,4 proc., kas rodo auk\u0173 koncentracij\u0105 ma\u017eesn\u0117je dalyje gyventoj\u0173.<\/p>\n
\u012e aukojimo sumas \u012ftraukus ir religines iniciatyvas bei tiesiogin\u0119 param\u0105 \u017emon\u0117ms, Rumunija pakilo \u012f ES vir\u0161\u0173, kur bendra skiriam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 dalis vidutini\u0161kai siek\u0117 apie 0,9 proc. pajam\u0173. Toliau rikiavosi Kroatija su ma\u017edaug 0,8 proc. ir Airija su ma\u017edaug 0,7 proc.<\/p>\n
Ataskaita pa\u017eymi, kad pagal aukojimo dal\u012f nuo pajam\u0173 Europa yra ma\u017eiausiai dosnus \u017eemynas, nors jame dominuoja auk\u0161t\u0173 pajam\u0173 ekonomikos. Europoje vidutini\u0161kai paaukojama apie 0,6 proc. pajam\u0173, kai pasaulio vidurkis siekia apie 1 proc.<\/p>\n
Did\u017eiausiose ES ekonomikose, Vokietijoje, Pranc\u016bzijoje ir Italijoje, bendra auk\u0173 dalis nuo pajam\u0173 2025 metais siek\u0117 apie 0,4 proc. Tyrimo autoriai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad aukojim\u0105 da\u017enai lemia ne vien pajam\u0173 lygis, bet ir pasitik\u0117jimas organizacijomis, bendruomeni\u0161kumo jausmas bei \u012fsitikinimas, kad parama bus panaudota skaidriai.<\/p>\n
Ry\u0161kus pavyzdys u\u017e ES rib\u0173 yra Ukraina, kur 61 proc. \u017emoni\u0173 nurod\u0117 aukoj\u0119 pinig\u0173, o bendra auk\u0173 dalis nuo pajam\u0173 siek\u0117 apie 1,2 proc. Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad tokiais atvejais svarb\u0173 vaidmen\u012f gali atlikti solidarumas ir visuomen\u0117s mobilizacija, kai parama siejama su labai konkre\u010diais, visiems suprantamais poreikiais.<\/p>\n
Europoje labiausiai paplit\u0119s kelias yra parama labdaros organizacijoms, taip aukojo 38 proc. respondent\u0173. Dar 26 proc. teig\u0117 pinigus dav\u0119 tiesiogiai \u017emon\u0117ms, kuriems reikia pagalbos, o 14 proc. aukojo religin\u0117ms organizacijoms arba d\u0117l religini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n
Pasauliniu mastu da\u017eniausia forma buvo tiesioginis aukojimas \u017emon\u0117ms, taip elg\u0117si 36 proc. apklaust\u0173j\u0173. Tai leid\u017eia manyti, kad kai kuriose \u0161alyse gyventojai labiau link\u0119 pasitik\u0117ti asmeniniu paramos perdavimu, o ne tarpininkaujan\u010diomis institucijomis.<\/p>\n
Ataskaita taip pat fiksuoja tarptautinio aukojimo tendencij\u0105: daugiau nei penktadalis, 22 proc. aukojusi\u0173j\u0173, r\u0117m\u0117 organizacijas, dirban\u010dias keliose \u0161alyse. Europoje ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 Norvegija ir \u0160vedija, kur daugiau nei pus\u0117 aukotoj\u0173 pasirinko tarptautines organizacijas.<\/p>\n
Populiariausia europie\u010di\u0173 remiama sritis buvo vaikai ir jaunimas, kuri\u0105 nurod\u0117 29 proc. aukojusi\u0173j\u0173. Tok\u012f pasirinkim\u0105 da\u017enai lemia ai\u0161kiai ap\u010diuopiami paramos tikslai, pavyzd\u017eiui, pagalba ugdymui, sveikatai ar socialinei apsaugai.<\/p>\n
Pagal bendr\u0105 auk\u0173 dal\u012f nuo pajam\u0173 ma\u017eiausiai dosnia \u0161alis ES kontekste \u012fvardyta Latvija. Tuo metu aukojimas konkre\u010diai labdaros organizacijoms ma\u017eiausias buvo fiksuotas Vengrijoje ir Slovakijoje, rodo ataskaitos duomenys.<\/p>\n
Tyrimas taip pat nagrin\u0117jo, kod\u0117l dalis \u017emoni\u0173 visai neaukoja. Da\u017eniausia prie\u017eastis buvo paprasta: 39 proc. neaukojusi\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad negali sau to leisti, o auk\u0161t\u0173 pajam\u0173 \u0161alyse \u0161\u012f atsakym\u0105 rinkosi dar didesn\u0117 dalis, apie 44 proc.<\/p>\n
Antra pagal da\u017enum\u0105 prie\u017eastis buvo pasirinkimas pad\u0117ti kitais b\u016bdais, j\u0105 \u012fvardijo 17 proc. respondent\u0173. Tokiais atvejais \u017emon\u0117s da\u017eniau mini param\u0105 daiktais, savanoryst\u0119 ar l\u0117\u0161\u0173 rinkim\u0105, o ne tiesiogin\u012f pinig\u0173 pervedim\u0105.<\/p>\n
Globaliame reitinge ry\u0161kiausiai i\u0161siskyr\u0117 Nigerija, kur gyventojai vidutini\u0161kai skyr\u0117 apie 2,8 proc. savo pajam\u0173. Ataskaita pabr\u0117\u017eia paradoks\u0105: pasaulio dosnumo vir\u0161\u016bn\u0117je da\u017eniausiai atsid\u016br\u0117 ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 \u0161alys, o Europoje auk\u0173 dalis nuo pajam\u0173 i\u0161liko ma\u017eiausia tarp \u017eemyn\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauja ataskaita rodo, kad Europoje dosniausiai aukoja Airija ir Rumunija, o Latvija minima tarp ma\u017eiausiai aukojan\u010di\u0173 pagal pajam\u0173 dal\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":51372,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[5883,39703,39704,1297,538,2752,299],"miestas":[],"class_list":["post-51371","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-airija","tag-aukojimas","tag-charities-aid-foundation","tag-labdara","tag-latvija","tag-rumunija","tag-ukraina"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51371","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51371"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51371\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51372"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51371"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51371"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51371"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51371"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}