Skandinavi\u0161ko humoro \u0161altiniu laikomos island\u0173 bei herojin\u0117s sagos. \u0160ie realisti\u0161ki pasakojimai kalba apie rimtus dalykus: gimin\u0117s ker\u0161t\u0105, keliones ie\u0161kant \u0161lov\u0117s, island\u0173 gin\u010dus su Norvegijos valdovais. J\u0173 herojai da\u017enai \u2013 tragi\u0161kos asmenyb\u0117s, kuri\u0173 gyvenim\u0105 tarsi valdo lemtis, vedanti iki dramati\u0161kos \u017e\u016bties kovoje su gausesn\u0117mis prie\u0161o paj\u0117gomis.<\/p>\n
Ta\u010diau b\u016btent tokiose situacijose, kai pabaiga jau visai arti, karys neretai dar sp\u0117ja pajuokauti. XIII a. \u201eNjalo sagoje\u201c Torgrimas u\u017esirop\u0161t\u0117 ant namo stogo, kuriame sl\u0117p\u0117si jo prie\u0161ininkas Gunaras. \u0160is suprato, kas vyksta, ir pro stogo ang\u0105 perd\u016br\u0117 Torgrim\u0105 ietimi. Su\u017eeistas Torgrimas nukrito ant \u017eem\u0117s, o vienas bendra\u017eygis paklaus\u0117: ar Gunaras namie? Torgrimas atsak\u0117, kad tai jie su\u017einos patys, bet vien\u0105 jis \u017eino tikrai \u2013 Gunaro ietis tikrai buvo \u201enamuose\u201c. Netrukus po \u0161io s\u0105mojo jis mir\u0117. Tokie juokai, nors ir \u0161iurk\u0161t\u016bs, veik\u0117 kaip adata, pradurian\u010dia i\u0161kilming\u0105 sagos rimtum\u0105.<\/p>\n
XIII a. \u201eDroplaugo s\u016bn\u0173 sagoje\u201c humoras pinasi su itin \u017eiauriomis scenomis. Viename epizode Helgis kaunasi su Hjarrand\u017eiu. Sm\u016bgis kliudo Helgio veid\u0105 ir \u017eandikaul\u012f, nukerta apatin\u0119 l\u016bp\u0105. Helgis, u\u017euot pal\u016b\u017e\u0119s, i\u0161taria, kad niekada nebuvo gra\u017euolis, tad ir \u0161is sm\u016bgis jam gro\u017eio neprid\u0117jo. Tuomet, nepaisydamas mirtinos \u017eaizdos, jis toliau kovoja.<\/p>\n
Tuo pat metu pats Hjarrandis, suprasdamas, kad tuoj bus pasiektas prie\u0161o kardo, atsisuka iet\u012f \u012f save, persiveria ir i\u0161taria ma\u017edaug: skubi \u012f tai, k\u0105 a\u0161 taip ilgai atid\u0117liojau. \u0160ios scenos rodo savoti\u0161k\u0105 sarkazm\u0105, kuriame mirtis pateikiama kaip paskutinis taiklus sakinys.<\/p>\n
Kitoje XIII a. sagoje, vadinamoje \u201eKraujo broli\u0173 saga\u201c, prie\u0161mirtinis juokas persipina su beveik kankinimo lygio \u017eiaurumu. Tormodas m\u016b\u0161yje prie Stiklestado buvo mirtinai su\u017eeistas str\u0117le. Jis rado moter\u012f, kuri \u017eaizdas tvark\u0117 repl\u0117mis ir band\u0117 i\u0161traukti str\u0117l\u0117s antgal\u012f, ta\u010diau \u0161is buvo taip \u012fsmig\u0119s, kad nei\u0161tr\u016bko. Tada Tormodas liep\u0117 i\u0161pjauti k\u016bno gabal\u0105, kad atsivert\u0173 gele\u017eis, repl\u0117mis pats i\u0161rov\u0117 antgal\u012f, o kartu \u2013 ir prie \u0161irdies u\u017esikabinusias audini\u0173 gijas. Pamat\u0119s jas, jis pajuokavo, kad karalius juos gerai maitino, nes jo \u0161alinink\u0173 \u0161irdys es\u0105 aptrauktos riebalais. Netrukus po to Tormodas mir\u0117.<\/p>\n
Skandinavai, ypa\u010d islandai, m\u0117go absurdi\u0161kas istorijas, kiek primenan\u010dias \u0161i\u0173 laik\u0173 ske\u010dus. Tik j\u0173 pasakojimai b\u016bdavo pagardinti ironija, sarkazmu ir \u0161iurpo doze. \u201eEyri \u017emoni\u0173 sagoje\u201c idili\u0161k\u0105 nuotaik\u0105 staiga pertraukia pievoje rasta \u017emogaus ranka, kuri parodoma Torarinui. Jis imasi \u201etyrimo\u201c, bandydamas i\u0161siai\u0161kinti, kam ji priklauso, ir netrukus supranta, kad tai moters ranka. Vedamas nuojautos, jis nueina pas \u017emon\u0105 ir su\u017eino, kad b\u016btent jai tr\u016bksta gal\u016bn\u0117s dalies. Moteris nustemba ne ma\u017eiau \u2013 ji \u017eaizd\u0105 buvo nuvertinusi ir net nepasteb\u0117jo netekties.<\/p>\n
Pana\u0161us motyvas \u2013 demonstratyvus skausmo ignoravimas \u2013 pasirodo ir kitoje scenoje, kai Snoris Torbansonas vakarieniauja. Bi\u010diulis stebisi, kod\u0117l Snoris valgo taip l\u0117tai, ir netrukus pamato prie\u017east\u012f: jo gerkl\u0117je \u012fstrig\u0119s str\u0117l\u0117s antgalis. Gele\u017e\u012f greitai i\u0161traukia, o Snoris ramiai u\u017ebaigia vakarien\u0119.<\/p>\n
Herojui did\u017eiausia baim\u0117 buvo b\u016bti apkaltintam bailumu. Kai kuriuos \u0161is nerimas nuvesdavo iki absurdi\u0161k\u0173 situacij\u0173. \u201eViga Glumo sagoje\u201c (apie 1220 m.) Bardas su palydovu pamato j\u0173 link art\u0117jan\u010di\u0105 ginkluot\u0173 vyr\u0173 grup\u0119. Jie \u012ftaria, kad tai prie\u0161ai, bet pagal herojin\u012f kodeks\u0105 nepasirenka b\u0117gti. Jie taip pat nelaukia susid\u016brimo \u2013 vietoje to tiesiog t\u0119sia kelion\u0119, apsimesdami, kad nieko nepasteb\u0117jo.<\/p>\n
Kitame tos pa\u010dios sagos epizode Thorarinas, suprasdamas, kad prie\u0161ai netrukus sulauks pastiprinimo, liepia savi\u0161kiams traukti nam\u0173 link tokiu grei\u010diu, kad persekiotojas Glumas vis dar b\u016bt\u0173 \u201ebalso atstumu\u201c. Kur\u012f laik\u0105 t\u0119siasi komi\u0161kas \u201egaudyni\u0173\u201c vaizdas: abi grup\u0117s juda tuo pa\u010diu atstumu, \u0161aukiasi viena ant kitos, pl\u016bstasi, ta\u010diau n\u0117 viena nedr\u012fsta nei pulti, nei atsitraukti.<\/p>\n
Skandinavai vertino gudrum\u0105 ir m\u0117go juoktis i\u0161 kvailumo. Tod\u0117l istorijos apie herojus, kurie nugal\u0117davo protu, buvo tokios pat populiarios kaip pasakojimai apie nepaprastai stiprius karius. Prie\u0161ininko apgavyst\u0117 buvo laikoma vertybe, o tokiame humore ypa\u010d i\u0161siskiria \u201eViga Glumo sagos\u201c autorius.<\/p>\n
Viename epizode Skutas \u017dudikas apsimeta piemeniu, kad suklaidint\u0173 persekiotojus. Paklaustas, kaip jis vadinasi, Skutas nenori meluoti, nes tai sutept\u0173 jo garb\u0119, bet taip pat nenori atrodyti kaip bailys, vengiantis prisistatyti. Tod\u0117l jis pasitelkia \u017eod\u017ei\u0173 \u017eaism\u0105 ir pasako, kad viename regione jis vadinamas \u201edaug\u201c, o kitame \u2013 \u201ekeli\u201c. Kvailoki persekiotojai palaiko tai juokeliu ir neatpa\u017e\u012fsta b\u0117glio.<\/p>\n
V\u0117liau Glumas paai\u0161kina, kaip jie buvo apgauti: Skuto vardas rei\u0161k\u0117 urv\u0105, kuri\u0173 viename kra\u0161te buvo daug, o kitame \u2013 keli. \u0160i scena siejasi su viduram\u017eiais populiariomis m\u012fsli\u0173 var\u017eybomis, kurios v\u0117liau \u012fkv\u0117p\u0117 ir J. R. R. Tolkien\u0105 \u201eHobite\u201c apra\u0161ytai m\u012fsli\u0173 dvikovai.<\/p>\n
\u017dod\u017ei\u0173 gudryb\u0117s pasirodo ir kitoje siu\u017eeto dalyje, kai Glumas \u0161ventykloje prisiekia taip, kad jo prie\u0161ininkai \u017eod\u017eius supranta kaip nekaltumo \u012frodym\u0105. Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 jis i\u0161naudoja kalbos niuans\u0105: tas pats senosios kalbos elementas gali b\u016bti suprantamas dvejopai, tod\u0117l formaliai prisiekdamas Glumas palieka galimyb\u0119, kad prisiekiamas sakinys i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia prisipa\u017einim\u0105.<\/p>\n
Dar viename epizode Glumas nusprend\u017eia pamokyti i\u0161did\u0173 Ingolf\u0105, kuris suabejojo jo \u012ftaka regione ir gyr\u0117 kit\u0105 vad\u0105 \u2013 Torkel\u012f i\u0161 Hamar. Glumas arklid\u0117je papjauna ver\u0161el\u012f, \u012fteikia Ingolfui kruvin\u0105 kard\u0105 ir liepia vykti \u012f Hamar prane\u0161ti, es\u0105 jis nu\u017eud\u0117 Kalf\u0105 i\u0161 Hlados, bei pra\u0161yti apsaugos. Torkelis patiki \u201enu\u017eudymu\u201c, ta\u010diau atsisako ginti ir i\u0161veja Ingolf\u0105 pro duris. Apgaul\u0117s esm\u0117 ta, kad vardas, kur\u012f Ingolfas i\u0161taria, rei\u0161kia t\u0105 pat\u012f, k\u0105 ir \u201ever\u0161elis arklid\u0117je\u201c. Taip Ingolfas tampa pajuokos objektu.<\/p>\n
Skandinav\u0173 saloje vyravo gana laisvas po\u017ei\u016bris \u012f seksualum\u0105, o juokai apie seks\u0105 buvo mielai klausomi. Nema\u017eai sag\u0173 u\u017era\u0161\u0117 dvasininkai, tod\u0117l neatmetama, kad dalis erotini\u0173 pok\u0161t\u0173 gim\u0117 b\u016btent j\u0173 vaizduot\u0117je. Islandijos kunigams celibato id\u0117ja da\u017enai atrod\u0117 tolima, o kai kuri\u0173 \u017eini\u0173 \u0161altinis gal\u0117jo b\u016bti ir asmenin\u0117 patirtis.<\/p>\n
Juok\u0173 taikiniais neretai tapdavo moter\u0173 nepatyrimas, j\u0173 ne\u017einojimas, kaip atsiranda vaikai, arba apskritai \u017emogi\u0161ka seksualin\u0117 ne\u017einia. Tik\u0117tina, kad tokie anekdotai tur\u0117jo ir \u201eaukl\u0117jam\u0105j\u0105\u201c funkcij\u0105.<\/p>\n
XIII a. \u201eOdvaro Str\u0117l\u0117s sagoje\u201c pasakojama apie herojaus kelion\u0119 \u012f mil\u017ein\u0173 kra\u0161t\u0105. Ten jam d\u0117mes\u012f parodo \u012ftakinga mil\u017ein\u0117: parsiveda pas save, elgiasi su juo tarsi su vaiku, sodina ant keli\u0173 ir \u017eaid\u017eia kaip su l\u0117le. Po kurio laiko ji parei\u0161kia, kad nuo jo pastojo, ir stebisi, kaip toks \u201enenaudingas ma\u017eas padaras\u201c gal\u0117jo tiek daug \u201enuveikti\u201c.<\/p>\n
Kita tema \u2013 moter\u0173 ne\u017einojimas apie vyri\u0161ko k\u016bno sandar\u0105 \u2013 pasirodo pasakojimuose apie Gretyr\u0105 Stipr\u0173. XIV a. sagoje herojus \u012fvairiais \u017eygdarbiais siekia \u012frodyti savo vyri\u0161kum\u0105, o viena i\u0161 u\u017eduo\u010di\u0173 tampa vadinamoji \u201elovos prova\u201c, kai jis turi \u012ftikinti tarnait\u0119, \u0161aipiusis i\u0161 jo \u201ema\u017eo kalavijo\u201c, kad heroj\u0173 reikia vertinti pagal darbus, o ne pagal dyd\u012f.<\/p>\n
Eroti\u0161ki heroj\u0173 nuotykiai kai kuo primena \u0161iandienines lengvas komedijas: jaunas karys keliauja \u012f pavojingus kra\u0161tus, \u012fveikia prie\u0161us ir, svarbiausia, ie\u0161ko patirties miegamajame. XIV a. \u201eBosi ir Herraudo sagoje\u201c herojus, \u012fsiv\u0117l\u0119s \u012f konflikt\u0105 su karaliumi, siekdamas i\u0161sigelb\u0117ti turi \u012fvykdyti u\u017eduot\u012f, kuri tampa pretekstu komi\u0161k\u0173, ry\u0161kiai erotini\u0173 epizod\u0173 virtinei.<\/p>\n
Da\u017eniausiai situacija kartojasi: herojus atvyksta \u012f nuo\u0161ali\u0105 trobel\u0119 laukin\u0117je girioje, yra \u0161iltai sutinkamas, pavalgydinamas ir paguldomas nakvynei. Vakarien\u0117s metu jis susipa\u017e\u012fsta su gra\u017eia \u0161eimininko dukra, ima flirtuoti \u2013 reik\u0161mingai \u017evilg\u010dioja, palie\u010dia jai koj\u0105 po stalu. O kai visi sugula, prasideda tikroji \u201enuotyki\u0173\u201c dalis.<\/p>\n
Sagoje pateikiami ilgi, metaforomis perpinti dialogai, kuriuose lytinis aktas apra\u0161omas kaip \u201ekario gr\u016bdinimas\u201c ar \u201ekumeliuko girdymas \u0161altinyje\u201c. Tokia kalba leid\u017eia i\u0161laikyti komi\u0161k\u0105 ton\u0105: mergina klausin\u0117ja, kas tai per \u201ekarys\u201c ar \u201ekumeliukas\u201c, o herojus visk\u0105 ai\u0161kina u\u017euominomis, kol ji sutinka \u201epad\u0117ti\u201c ir pati ima svarstyti, ar \u201ekumeliukas\u201c neperg\u0117r\u0117 ir ar ne \u201epav\u0117m\u0117\u201c pertekliaus. Tekstas s\u0105moningai balansuoja tarp naivaus nesupratimo ir dviprasmybi\u0173, kurios tur\u0117jo kelti juok\u0105 klausytojams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Skandinavi\u0161ko humoro \u0161altiniu laikomos island\u0173 bei herojin\u0117s sagos. \u0160ie realisti\u0161ki pasakojimai kalba apie rimtus dalykus: gimin\u0117s ker\u0161t\u0105, keliones ie\u0161kant \u0161lov\u0117s, island\u0173 gin\u010dus su Norvegijos valdovais. J\u0173 herojai da\u017enai \u2013 tragi\u0161kos asmenyb\u0117s, kuri\u0173 gyvenim\u0105 tarsi valdo lemtis, vedanti iki dramati\u0161kos \u017e\u016bties kovoje su gausesn\u0117mis prie\u0161o paj\u0117gomis. Ta\u010diau b\u016btent tokiose situacijose, kai pabaiga jau visai arti, karys […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5162,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5161","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5161","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5161"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5161\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5162"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5161"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5161"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5161"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5161"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}