\u0160iaur\u0117s Vakar\u0173 Ontarijuje, Kanadoje, esantis e\u017eeras Nr. 223 tapo vienu garsiausi\u0173 ilgalaiki\u0173 bandym\u0173, pad\u0117jusi\u0173 suprasti r\u016bg\u0161\u010di\u0173j\u0173 krituli\u0173 poveik\u012f g\u0117lavandeniams telkiniams. Net 17 met\u0173 mokslininkai kas savait\u0119 \u012f e\u017eer\u0105 kontroliuotai pyl\u0117 sieros r\u016bg\u0161t\u012f, kad palaipsniui keist\u0173 vandens chemij\u0105.<\/p>\n
Tyrimo tikslas buvo atkartoti realias XX am\u017eiaus pabaigoje \u0160iaur\u0117s Amerikoje ir Europoje fiksuotas r\u016bg\u0161t\u0117jimo s\u0105lygas, kai d\u0117l pramonini\u0173 emisij\u0173 padid\u0117j\u0119 sieros ir azoto junginiai ore prisid\u0117davo prie r\u016bg\u0161\u010di\u0173j\u0173 krituli\u0173. Tokie krituliai ma\u017eindavo vandens pH, o kartu keisdavo visos ekosistemos \u201epamat\u0105\u201c \u2013 nuo planktono iki \u017euv\u0173.<\/p>\n
K\u0105 parod\u0117 pH kritimas?<\/p>\n
Eksperimento metu e\u017eero vandens pH buvo suma\u017eintas nuo 6,8 iki 5,2. Kadangi tai buvo daroma nuosekliai, ekosistemos poky\u010dius buvo galima steb\u0117ti tarsi \u201esul\u0117tintame re\u017eime\u201c, fiksuojant, kurie organizmai prisitaiko, o kurie pradeda nykti.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017e\u0117, kad g\u0117lavandeni\u0173 ekosistem\u0173 mitybos tinklai r\u016bg\u0161t\u0117jimui yra itin jautr\u016bs. Kei\u010diantis s\u0105lygoms, i\u0161 e\u017eero prad\u0117jo trauktis dalis bestuburi\u0173 ir \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o kai kuri\u0173 populiacijos smuko iki kritini\u0173 rib\u0173.<\/p>\n
Ypa\u010d ry\u0161kiai buvo matomas \u017euv\u0173 b\u016bkl\u0117s prast\u0117jimas: kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 individai tapo silpnesni fizi\u0161kai, o j\u0173 reprodukcijos s\u0117km\u0117 suma\u017e\u0117jo. Vienos i\u0161 steb\u0117t\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 populiacija prakti\u0161kai i\u0161nyko, o tai signalizavo apie grandinin\u012f poveik\u012f visai maisto grandinei.<\/p>\n
Vanduo atsistat\u0117, bet gyvyb\u0117 gr\u012f\u017eo l\u0117\u010diau<\/p>\n
Pra\u0117jus de\u0161imtme\u010diams po to, kai r\u016bg\u0161tinimas buvo nutrauktas, e\u017eero vandens chemin\u0117 sud\u0117tis palaipsniui gr\u012f\u017eo \u012f b\u016bsen\u0105, pana\u0161i\u0105 \u012f buvusi\u0105 iki eksperimento. Ta\u010diau biologin\u0117 ekosistemos dalis neatsistat\u0117 taip greitai, kaip tik\u0117tasi.<\/p>\n
Did\u017eiausias akcentas tenka e\u017eerinei forelei: jos populiacija, kaip nurodoma tyrim\u0173 ap\u017evalgose, i\u0161liko ma\u017eesn\u0117 nei iki eksperimento, o pa\u010dios \u017euvys augo l\u0117\u010diau. Tai siejama su pakitusiais mitybos \u0161altiniais, pasikeitusia konkurencija ir tuo, kad ne visos tarp r\u016b\u0161i\u0173 susiformavusios s\u0105sajos sugr\u012f\u017eta automati\u0161kai.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu \u0161iandien?<\/p>\n
\u0160is atvejis laikomas pamoka aplinkosaugos politikai: net jei tar\u0161a suma\u017einama, o vandens rodikliai \u201epopieriuje\u201c pager\u0117ja, gamtai gali prireikti gerokai daugiau laiko, kad sugr\u012f\u017et\u0173 buvusi pusiausvyra. Ekologinis atsik\u016brimas da\u017enai priklauso ne tik nuo chemini\u0173 parametr\u0173, bet ir nuo to, ar ekosistemoje liko pakankamai gyvybing\u0173 populiacij\u0173 ir ar atsikuria j\u0173 tarpusavio ry\u0161iai.<\/p>\n
\u0160iandien, kai daugelyje region\u0173 t\u0119siamos pastangos ma\u017einti oro tar\u0161\u0105 ir atkurti pa\u017eeistas buveines, e\u017eero Nr. 223 istorija primena paprast\u0105 dalyk\u0105: aplinkos \u201eatsistatymas\u201c ne visada rei\u0161kia greit\u0105 gyvyb\u0117s sugr\u012f\u017eim\u0105, o kai kurie praradimai gali b\u016bti ilgalaikiai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kanados e\u017eere 17 met\u0173 imituotas r\u016bg\u0161\u010di\u0173j\u0173 krituli\u0173 poveikis: vandens chemija atsistat\u0117, ta\u010diau \u017euv\u0173 populiacijos ir augimas iki galo neatsigavo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,39917,8999,4529,37495,39916,14865],"miestas":[],"class_list":["post-51637","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-ezerine-forele","tag-gelavandenes-ekosistemos","tag-kanada","tag-ontarijas","tag-rugstieji-lietus","tag-sieros-rugstis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51637","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51637"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51637\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51637"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51637"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51637"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=51637"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}